Terminas junginė veikla tarptautinėje praktikoje neturi konkretaus teisinio apibrėžimo. Jungtinė veikla gali būti apibrėžta kaip susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių sujungti savo išteklius ar bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų bei abipusio pelno. Pagrindinis jungtinės veiklos bruožas konkurencijos teisėje yra bendra motininių šalių kontrolė jungtinės veiklos vieneto atžvilgiu. Poreikis apibrėžti terminą jungtinė veikla konkurencijos teisėje pirmą kartą atsirado 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą. Nuo Susijungimų reglamento įsigaliojimo dalis jungtinės veiklos sutarčių, jeigu jos tenkina tam tikrus kriterijus, yra reguliuojamos koncentracijų kontrolės taisyklių. Tie kriterijai yra koncentracijoje dalyvaujančių šalių metinė apyvarta, bendra kontrolė ir visavertiškas funkcionavimas. Lietuvoje, tuo tarpu, ir visavertiškai, ir nevisavertiškai funkcionauojantys jungtinės veiklos atvejai patenka į koncentracijų kontrolės sritį. Europos teisėje jungtinės veiklos skirstymas į visavertiškai ir nevisavertiškai funcionuojančias turi esminę reikšmę, kadangi tik visavertiškai funkcionuojančios jungtinės veiklos naudojasi koncentracijų privilegija, t.y. palankesniu vertinimo testu ir palankesnėmis procedūrinėmis taisyklėmis. Tiesa 2004 m. vertinimo testas koncentracijoms buvo pakeistas, tačiau pagal esamą Europos Komisijos praktiką koncentracijų vertinimo srityje, matyti, jog ir toliau Komisija yra linkusi jungtinėms veikloms, kurios gali būti apibrėžtos kaip koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Term joint ventures, as used in international practice, is a term without precise legal definition. It may be described as an arrangement between two or more parties who pool their resources or collaborate in business to achieve common goals and reap mutual profits. The main feature of term joint venture in competition law is a joint control, i.e. joint venture must be jointly controlled by all its parents. For the first time the competition law found it necessary to describe term of joint ventures for the purposes of Merger Regulation adopted in 1989. Since then some joint venture agreements, if they satisfy some criteria are caught by merger control rules. These criteria are annual turnovers of concentration subjects, joint control and full-function. Lithuania law, however, does not make difference between full-function and non full-function (or partly function) joint ventures to catch agreements under merger control rules. The distinction is only important for calculation of turnovers. The difference between two kinds of joint venture was of crucial importance, since only full-function joint ventures were subjects to concentration privilege, i.e. subjects of more favourable substantive test and procedural rules. The situation significantly changed in year 2004 them concentration privilege was abolished for procedural rules. In respect of concentration privilege for applying of substantive test there is no concrete answer. On the one hand competition authorities tend to... [to full text]

Tiriamajame darbe nagrinėjama techninės analizės metodų pelningumas bei patikimumas, jų praktinė nauda ir veikimo principai mažesnėse akcijų biržose (Vilniaus, Rygos, Talino). Gautų rezultatų palyginimui į tyrimą įtraukiama S&P500 akcijų indeksas. Pagrindinis tyrimo tikslas išnagrinėti du techninės analizės metodus - Santykinio stiprumo indeksą ir Slankiųjų vidurkių metodą, praktiškai juos panaudojant aukščiau paminėtose akcijų biržose, ištirti generuojamų pirkimo – pardavimo signalų patikimumą. Fundamentalios analizės atveju yra nagrinėjama Lietuvos komercinių bankų teikiamų konkrečių įmonių akcijų apžvalgų-rekomendacijų, patikimumas bei praktinė nauda. Pirmoje darbo dalyje aprašoma efektyvios rinkos teorijos prasmė (pamatinė techninės ir fundamentalios analizės teorija), kartu paliečiant pagrindinius fundamentalios ir techninės analizės principus. Plačiau nagrinėjami pasaulyje atlikti techninės analizės tyrimai, gauti jų rezultatai. Antroje darbo dalyje pateikiama metodologija kaip buvo atliktas techninės analizės tyrimas su Baltijos šalių ir JAV akcijų indeksais, nubrėžiamos pagrindinės tyrimo ribos. Trečioje tyrimo dalyje pateikiami rezultatai. Didžiausias metinis pelningumas buvo gautas remiantis Slankiųjų vidurkių metodu (50/200 su OMXV akcijų indeksu) – 24,44 proc., kai tuo tarpu „pirk ir laikyk“ strategijos gautas pelningumas – 22,68 proc. po mokesčių. RSI indekso metodas geriausiai pasiteisino su S&P500 akcijų indeksu. Šio metodo metinė grąža siekė 2,15 proc., o... [toliau žr. visą tekstą] / The profitability and reliability of technical analysis methods is the main theme of this work. The practical value of these methods and main rules of operation are analyzed in smaller markets (Vilnius, Ryga and Tallin) and also in comparison with S&P 500 index. The main purpose of this study is to practically test couple of technical analysis methods (Relative Strength Index – RSI and Dual Moving Average Crossover - DMAC) by applying them in markets mentioned above, explore the signals for buying and selling. The fundamental analysis is evaluated while analyzing the reliability and practical benefits of recommendations provided by the commercial banks of Lithuania. The meaning of efficient market theory (it’s the most basic theory for technical and fundamental analysis) is described in literature analysis part. Also, the main rules of fundamental and technical analysis are described there. All the methodology of the research with Baltic and USA indexes is provided in the second part of the work. The third part is filled with results of the research. The best annual after tax gain providing method was DMAC (Dual Moving Average Crossover) (50/200 with OMXV share index) with 22,44% gain for the shareholder, while “buy and keep” strategy provided only 22,68%. RSI (Relative Strength Index) worked best with S&P500 index. The annual odd of this method was 2,15%, while “buy and keep” strategy was only 0,087. DMAC (20/100) also worked best while analyzing the truthfulness of... [to full text]

Jasiulevičiūtė, K., Parduotuvių tinklo „Zara“ įvaizdžio stiprinimas Lietuvos rinkoje [ Rankraštis]: Bakalauro baigiamasis darbas. Vadyba ir verslo administravimas. Kaunas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, 2009. Bakalauro baigiamojo darbo tema: parduotuvių tinklo „Zara“ įvaizdžio stiprinimas Lietuvos rinkoje. Problema: kaip stiprinti „Zara“ parduotuvių tinklo prekės ženklo įvaizdį Lietuvos rinkoje? Darbo tikslas: nustatyti „Zara“ prekės ženklo įvaizdžio stiprinimo galimybes Lietuvos rinkoje. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: pateikti madingų drabužių rinkos Lietuvoje išorinę situacijos analizę; įvertinti „Zara“ prekės ženklo Lietuvos rinkoje vidinę situacijos analizę; suformuluoti teorinį modelį „Zara“ prekės ženklo įvaizdžiui tirti; empiriškai pamatuoti „Zara“ prekės ženklo įvaizdžio struktūrinius elementus; pateikti vadybinius sprendimus „Zara“ prekės ženklo įvaizdžiui Lietuvos rinkoje stiprinti. Bakalauro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje šio darbo dalyje, situacijos analizėje, buvo išanalizuotos madingų drabužių rinkos tendencijos, išskirti drabužių rinkos vartotojų segmentai bei aprašytos jų charakteristikos, taip pat identifikuoti pagrindiniai konkurentai bei atliktas jų įvertinimas. „Zara“ vidinėje aplinkos analizėje pateikta bendra informacija apie įmonę, aprašyta įmonės naudojama strategija bei pateikta rinkodaros taktikos analizė, remiantis 7P modeliu. Galiausiai buvo suformuotas teorinis... [toliau žr. visą tekstą] / Jasiulevičiūtė, K., Enhansement of "Zara" Stores’ Image in Lithuania. [Manuscript]: The Final Bachelor’s Thesis. Management and Business Administration. Kaunas, ISM, University of Management and Economics, 2009. The theme of the thesis: Enhansement of "Zara" Stores’ Image in Lithuania. The problem of the thesis: how to enhance the "Zara" stores’ image in Lithuania. The objective of the thesis: to determine the possibilities of "Zara" stores’ image enhansement in Lithuania. To attain the objective of the thesis the following goals were raised: to present the external analysis of the situation concerning fashionable outfit market in Lithuania; to evaluate the internal analysis of the situation concerning “Zara” trademark in Lithuania; to formulate the theoretical model in order to explore the image of “Zara” trademark; to substantiate empirically the structural elements concerning the image of “Zara” trademark; to propose the management decisions in order to consolidate the image of “Zara” trademark in Lithuania. The final Bachelor’s thesis is composed of three main parts. In the first part, the tendencies of fashionable outfit market are analyzed; the segments and characteristics of outfit consumers were distinguished and described as well as the leading competitors were identified and evaluated. In the analysis of the internal “Zara” environment, the general information is presented; the company’s strategy is described and the analysis of marketing tactics, based on 7P model... [to full text]