The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas. Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach. Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction. This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių. Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų. BVP analizuojamas išlaidų metodu. Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje. Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas. Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje iki šiol nėra atliktas į studentus orientuotas finansinio raštingumo vertinimas, o taip pat itin trūksta kompleksinių minėto raštingumo ir iracionalios finansinės elgsenos ryšio tyrimų. Todėl šio darbo tikslas yra parengti finansinio raštingumo lygio vertinimo metodiką, nustatyti studentų finansinio raštingumo lygį, išskirti pagrindinius jį lemiančius veiksnius ir ištirti finansinio raštingumo lygio ir iracionalios finansinės elgsenos ryšį. Pirmoje darbo dalyje atlikta šios tematikos mokslinių tyrimų analizė. Antroje dalyje sudaryta finansinio raštingumo lygio vertinimo metodika, išskirti pagrindiniai, galimai įtaką darantys, veiksniai ir iracionalios finansinės elgsenos elementai. Trečioje darbo dalyje, taikant sudarytą metodologiją, apskaičiuota, jog Vytauto Didžiojo universiteto studentų finansinio raštingumo lygis yra vidutinis. Atskleistos mažiausiai studentams žinomos sritys: kredito unijų veikla, finansinių instrumentų rizika, sudėtinių palūkanų principas, euro įvedimo pasekmės. Nustatyta, jog pinigų kaupimas pensijų fonde, studijavimas ekonomikos ir vadybos fakulteto studijų programose, kursas, vyriška lytis ir amžius teigiamai siejasi su finansinio raštingumo lygiu, o darbo ir skolinimosi kredito įstaigoje patirtys – reikšmingos įtakos neturi. Taip pat nustatyta, jog finansinio raštingumo lygio augimas nemažina iracionalios finansinės elgsenos pasireiškimo. / Currently in Lithuania there is no assessment which was aimed to evaluate students' financial literacy level, also there is a critical shortage of complex financial literacy and irrational behavior relation research. Therefore, the aim of this paper is to develop a financial literacy assessment methodology to determine students' level of financial literacy, to highlight its main determinants and to investigate the relation between financial literacy level and irrational financial behavior. Researches of this finance field are analyzed in the first part of this paper. Financial literacy assessment methodology is created, main financial literacy factors and irrational financial behavior elements are chosen in the second part of this work. Applied methodology results are shown in the third part of this work. It is estimated that students‟ financial literacy level is average at Vytautas Magnus University. The least known areas for students are revealed: activity of credit union, financial instruments risk, principle of compound interest, consequences of euro establishment. It was found that the accumulation of money in a pension fund, studying at Economics and Management Faculty, year of study, male gender and age are positively related to the level of financial literacy. Work and borrowing from credit institution experiences have no impact. It was also found that the growth of financial literacy level does not reduce the occurrence of irrational financial behavior.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir pateikta finansinių investicinių projektų vertinimo metodika, ši metodika pateikiama praktiškai, pritaikant ją vertinant konkretų finansinį investicinį projektą – mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas ir apibendrinimas finansinių investicinių projektų finansinio, ekonominio ir socialinio vertinimo mokslininkų išvadų turinys, taip pat pateikiamos investavimo ir vertinimo sąvokų apibrėžtys. Antroje darbo dalyje identifikuojamas nagrinėjamo projekto aktualumas, pasirinkimas, aptariamas ir numatomas šio projekto preliminarus ekonominio – socialinio kontekstas, pateikiamas konkretaus minimo projekto finansinio, ekonominio – socialinio vertinimo metodas, aptariamos galimos alternatyvos. Trečioje darbo dalyje apskaičiuojamas ir įvertinamas naujos mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos Lietuvoje poreikis, pateikiami ir apskaičiuojami finansiniai projekto rodikliai, kuriais remiantis apskaičiuojami ir ekonominiai bei socialiniai nagrinėjamo projekto rodikliai. Pagrindžiami finansinio investicinio projekto ekonominis – socialinis teigiami vidaus ir išorės efektai, įrodomas projekto naudingumas investuotojui ir visuomenei. / In this Master's Work there are analyzes and presented the method of the financial investment projects economical – social assessment. This method is taken into practice by assessing the special financial project of water transport sector, which is – „Small and pleasure boat marina construction in port of Klaipeda“. In first part of the work it can be found a summary of scientific papers and research findings, definitions of related concepts. In second part, there are identified problems of the economical – social field discussed in the context of water transport in Lithuania. Also there it is shown the specific method of the financial project assessment. And finally, in the last part of the Master's Work it is shown what financial, economic, social indicators of the financial project were found by adopting the method. According to these indicators it is presented what advantage affect can be reached by approving this specific financial project.

Baigiamasis magistro darbas skirtas tradiciniams ir netradiciniams įmonių veiklos finansinio vertinimo principams ir metodams išnagrinėti bei praktiškai pritaikyti AB „Statybos įmonė“ pavyzdžiu. Teorinėje darbo dalyje atskleidžiama įmonių finansų analizės esmė ir reikšmė, finansų analizės objektas, uždaviniai ir informacijos šaltiniai, pateikiamos įmonių finansų analizės rūšys. Taip pat nagrinėjami bankroto įvertinimo metodai bei įmonių veiklos perspektyvų prognozavimas. Analizuojamos naujosios įmonių veiklos vertinimo sistemos ir palyginamos su tradiciniais vertinimo metodais. Tyrime atliekama AB „Statybos įmonė“ finansinių ataskaitų horizontalioji ir vertikalioji analizė, įmonė vertinima tradiciniais ir netradiciniais metodais, atliekama bankroto diagnostika, parengiamos prognostinės ataskaitos. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius įmonių veiklos finansinio įvertinimo aspektus, pateikiamos darbo išvados ir pasiūlymai. / Master thesis intended to analyze traditional and non-traditional financial valuation principles and methods of companies performance and the practical application to AB „Statybos įmonė“. In the theoretical part of thesis there are discribed and presented the essence and meaning, the object, tasks, information source and types of financial analysis. The methods for evaluation of bankruptcy and companies outlook prediction are also discussed. Moreover new companies performance valuation systems are analysed and compared with traditional valuation methods. In the research on AB „Statybos įmonė“ the horizontal and vertical analysis of financial statements are carried out. Furthermore the company is valuated by traditional and non-traditional methods, the diagnosis of bankruptcy and predictive reports are carried out. After examination of theoretical and practical aspects of companies performance financial valuation the conclusions and recommendations are made.

Santrauka ISDA pagrindinė sutartis – viena svarbiausių šiuolaikinėje finansų rinkoje taikomų finansinių sutarčių. Pirmoji jos redakcija pasirodė 1992 metais, kai išvestinių finansinių priemonių sutarčių reglamentavimas dar tik pradėjo vystytis. Atsižvelgiant į tai, ISDA pagrindinė sutartis ir joje įtvirtintas baigiamosios užskaitos institutas turėjo didžiulę reikšmę pasaulio ekonomikos augimui ir paskatimo daugelį valstybių savo teisės sistemose pripažinti baigiamąją užskaitą. Tačiau Lietuvoje pirmieji šio teisės instituto pripažinimo žingsniai buvo žengti tik po įstojimo į Europos Sąjungą, priėmus Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą. Šio darbo pirmojoje dalyje nagrinėjama ISDA pagrindinės sutarties sandara ir esminiai bruožai bei jos įtaka pasaulio ir Lietuvos privatinei teisei. Taip pat aptariamas sutarties atsiradimas ir tolesnė jos raida. Antrojoje darbo dalyje analizuojami du svarbiausi ISDA pagrindinės sutarties kredito rizikos išvestinių finansinių priemonių rinkose mažinimo mechanizmai – baigiamoji užskaita ir finansinio užtikrinimo susitarimai - ir juos įtvirtinančių normų santykis su Lietuvos Respublikos imperatyviomis teisės normomis. Be to, aptariama subjektų kompetencija sudaryti ISDA pagrindinę sutartį. / Summary The ISDA Master Agreement Provisions in the Context of Imperative Legal Norms of the Republic of Lithuania ISDA master agreement is one of the most important agreements in modern financial markets. The first edition of this agreement was published in 1992, when the development of documentation of derivatives had begun. Following to this ISDA master agreement and the close-out netting provisions of this agreement had significant impact to the growth of the world’s financial markets and lead to implementation of netting laws in many of the jurisdictions. However, first steps to introduce the close-out netting in Lithuanian law system had been done only after it became the member of European Union, when the Law of Collateral Agreements was adopted. The first part of the thesis deals with the issues, related to structure and evolution of ISDA master agreement and the significance of this document to the Lithuanian and world’s financial markets. The second part of the thesis deals with the analysis of two most important mechanisms of the credit risk reduction: close-out netting and collateral agreements. Moreover, it comments the legal capacity of legal subjects to enter ISDA master agreement.