Temos aktualumas: Šiais laikais, kuomet gyvenimo kokybė išreiškiama ekonominiu efektyvumu, besaikiu vartojimu, kuomet pagrindu tampa fizinis grožis bei malonumai, tokiame pasaulyje jauni žmonės dažnai jie jaučiasi nesaugūs, neramūs. Tame nerime ir nesaugume pulsuoja tai, kas giliausiai žmogiška, tai tiesos ieškojimas, nepasotinamas poreikis gėrio, laimės, laisvės alkis, grožio ilgesys, sąžinės balsas. Todėl vis svarbesniu ir aktualesniu tampa krikščioniškas mokymas apie gailestingumą.Darbo tikslas yra atskleisti gailestingumo dorybės sampratą Jono Pauliaus II mokyme bei nustatyti jos aktualumą X ir Y mokyklų 14 – 15 metų amžiaus mokiniams. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti gailestingumo dorybės sampratą Jono Pauliaus II raštuose. 2. Apibūdinti Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos Kovalskos mokymų apie gailestingumo dorybę sąsajas. 3. Atskleisti Dievo gailestingumo Bažnyčios misijoje būtinumą. 4. Įvertinti 14 -15 metų amžiaus mokinių žinias apie gailestingumo dorybę. 5. Nustatyti šiandieninių mokinių požiūrį į gailestingumo dorybės aktualumą. / Relevance of the Theme: Nowadays when the quality of life is expressed in economic efficiency and inordinate consumerism, when physical beauty and pleasure becomes a background, young people often feel insecure and anxious in such a world. Seeking for truth, insatiable need of goodness and happiness, hunger for freedom, longing for beauty, voice of conscience, which all are in the depth of a human being, pulsate in this anxiety and insecurity. Therefore Christian teaching about mercy is emerging with more importance and relevance.Relevance of the Theme: Nowadays when the quality of life is expressed in economic efficiency and inordinate consumerism, when physical beauty and pleasure becomes a background, young people often feel insecure and anxious in such a world. Seeking for truth, insatiable need of goodness and happiness, hunger for freedom, longing for beauty, voice of conscience, which all are in the depth of a human being, pulsate in this anxiety and insecurity. Therefore Christian teaching about mercy is emerging with more importance and relevance.The aim of the research: To reveal the concept of the virtue of mercy in the teaching of John Paul II and to determine its relevance to the 14 - 15 years old pupils from X and Y schools. Objectives of the study: 1) To define the concept of the virtue of mercy in John Paul’s II writings. 2) To describe connection between the teachings on the virtue of mercy by John Paul II and St. Faustina Kowalska. 3) Reveal the necessity of... [to full text]

Darbo tikslas: apžvelgti karitatyvinę veiklą Vilkaviškio vyskupijoje. Darbo objektas: Vilkaviškio vyskupijos ,,Caritas“. Darbo uždaviniai: pateikti gailestingosios meilės sampratą, apžvelgti tarpukario socialinę veiklą Vilkaviškio vyskupijoje ir okupacijos pasekmes, pristatyti ,,Caritas‘‘ organizacijos veiklą Vilkaviškio vyskupijoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Darbo metodai: aprašomasis, tiriamasis, analitinis, sintetinis. Lietuvoje nemaža dalis įvairaus amžiaus žmonių, turi klaidingai suformuotą karitatyvinės veiklos supratimą. ,,Caritas‘‘ suvokiamas kaip ,,skudurų dalinimas‘‘, kaip ,,vieta“, kur galima palikti atlikusius, nereikalingus daiktus. ,,Caritas‘‘ – meilė, artimo meilė, gailestingumas. Išreiškia pastangas padėti kitam, rūpestį kito gerove, taigi, kalbama apie dorybę. Karitatyvinė veikla turi gimti iš meilės Dievui, o iš jos išplaukianti meilė artimui. Pats Kristaus asmuo ir jo gyvenimo pavyzdys yra ištisos gailestingosios meilės liudijimas. Tai ir stengiasi įgyvendinti ,,Caritas‘‘ rūpesčių kupiname pasaulyje. Šiame darbe apžvelgiama Vilkaviškio vyskupijoje vykusi ir vykdoma karitatyvinė veikla, atsižvelgiant į istorinio laikotarpio padiktuotus gyvenimo pokyčius. Kai kuri veikla vyskupijoje susijusi su visos Katalikų Bažnyčios veikla. Nemažai sunkumų, kalbant apie karitatyvinę veiklą tarpukario ir okupuotoje Lietuvoje, sudarė šaltinių stoka. Darbe remtasi archyviniais dokumentais, spausdinta literatūra, internetiniais tinklapiais, dirbusiųjų atsiminimais... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: to investigate charitable activities in Vilkaviskis diocese. Object of work: organization “Caritas“ in Vilkaviskis diocese. The goals: to give a concept of Merciful Love, overview interwar social activities in Vilkaviskis diocese and identify consequences of occupation, to introduce with organization “Caritas” activities in Vilkaviskis diocese after regain of independence. The methods: descriptive, exploratory, synthetic. Many people in Lithuania do have faulty opinion about charitable activities. “Caritas” is imagined as a place where you can get some clothing for free or a place where you can give away unused clothing or other things. “Caritas” is a love, charity, mercy. It is showing effort to help others, to care for other wellbeing, talking about virtue. Charitable activities should be born out of love for God, and love for your relatives comes from it. The very person of Christ and his life example is the entire testimony of charity. “Caritas” tries to implement that in a world full of worries. This work provides an overview of charitable work in Vilkaviskis diocese given changes in life of that historical period. Some of activities in diocese are related to all activities of the Catholic Church. A lot of trouble for charitable activities where caused by lack of charitable sources at a time of interwar and at the time when Lithuania was occupied. The work was based on archival documents, press, internet sources, memories by activists, interviews of... [to full text]

Dievo Gailestingumo pamaldumo kultas prasidėjo Lietuvoje, kur Vilniuje yra Gailestingumo paveikslas. Vilnius vadinamas Gailestingumo miestu, nes jame prašoma ne tik Aušros Vartų Gailestingosios Dievo Motinos užtarimo, bet ir šaukiamasi Jėzaus Gailestingumo. Vilniuje dar 1946 m. Dievo Tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, atsiliepdamas į sesers Faustinos Dvasios tėvo kun. Sopočko kreipimąsi, Atvelykio sekmadienį leido pirmą kartą švęsti Dievo Gailestingumo šventę Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje . Šiandien reikia iš naujo pažinti tiek patį kultą, tiek Faustinos žinią, leidžiančią prisidėti prie Naujosios Evangelizacijos, kurios svarbą ypatingai pabrėžė ir popiežius emeritas Benediktas XVI, ir dabartinis popiežius Pranciškus. Dievo Gailestingosios meilės slėpinys buvo viso šventojo Jono Pauliaus II pontifikato centras. Sąvokoje "gailestingumas" jis įžvelgė visą Išganymo slėpinį, kurį naujai perteikė mūsų epochai. Šį darbą sudaro keturios dėstymo dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiamas Dievo Gailestingumo pasireiškimas Šventame Rašte. Senajame Testamente Dievo Gailestingumas pasireiškia per žmogaus sukūrimą ir rūpestį juo, net ir po nuopolio. Naujajame Testamente Dievo Gailestingumas tobulai atsiskleidžia Įsikūnijusiame Dievo Sūnuje Jėzuje Kristuje: Jo darbuose, žodžiuose ir, ypatingai, mirtyje ir prisikėlime. Antroje darbo dalyje bus rašoma apie Dievo Gailestingumo apaštalę, šv. Faustiną Kovalską, jos gyvenimą ir patirtus regėjimus bei jos perduota Gailestingumo žinią. Ši šventoji... [toliau žr. visą tekstą] / The Divine Mercy devotion cult began in Lithuania, where Mercy image is in Vilnius. Vilnius city is called the city of Mercy, because in this city people pray for patronage not only at the Gate of “Aušros“ - of merciful intercession of the Mother of God, but also pray for mercy of Jesus In the city of Vilnius, in the year of 1946 servant of God Archbishop Mečislovas Reinys responded to the appeal of the Sisters’ Faustina’s Spiritual father Sopočka and for the first time at the Easter Sunday allowed to celebrate the Feast of Divine Mercy in the St. Johns church in Vilnius. It is necessary to get to know ones again both - the new cult itself and Faustinas’ message which gives an allowance to contribute to the new Evangelization, the importance of which was stressed by the emeritus Pope Benedict XVI and the current Pope Francis. The holy mystery of God's merciful love was the centre of the whole pontificate of John Paul II. In the concept of “mercy" he envisaged the whole mystery of Salvation that he imparted anew to our era. This study consists of four chapters. The first part provides an overview of the manifestation of God's mercy in the Scriptures In the Old Testament God's mercy manifested through the creation of man and concern for him, even after the man have sinned. In the New Testament, God's mercy is revealed perfectly in the Incarnated Son of God Jesus Christ: in his works, words, and especially in the death and resurrection. In the second part of the... [to full text]