Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas pasaulinės gamtinių dujų rinkos veikimo modelis, suskystintų gamtinių dujų terminalų technologijos įtaka pasaulinei gamtinių dujų rinkai bei atskiriems pasaulio regionams priklausomai nuo išvystytos dujų transportavimo infrastruktūros, sukurtas ekonominis SGDT teikiamų valstybės reguliuojamų paslaugų kainų nustatymo modelis Lietuvoje, iškeltos SGDT funkcionavimo ekonominio poveikio gamtinių dujų kainų pokyčiams Lietuvoje (izoliuotoje rinkoje) problemos bei pagal atliktus empirinio tyrimo rezultatus pateikti siūlymai rinkos dalyviams bei kitiems suinteresuotiems asmenims dėl galimų veiksmų pradėjus veikti SGDT 2014 m. gruodžio mėn. Lietuvoje. Pirmajame skyriuje sudaromas pasaulinės gamtinių dujų rinkos veikimo modelis, nagrinėjami ryšiai tarp pagrindinių jo sudedamųjų dalių (gavyba, transportavimas, vartojimas vidaus rinkoje), naujai atrandamų technologijų įtaka kiekvienai iš jų. Antroje dalyje analizuojama Lietuvos gamtinių dujų rinka ir ją supanti teisinė, ekonominė bei politinė aplinkos, aptariamos SGD galimos perspektyvos Lietuvoje. Trečioje dalyje analizuojamas autoriaus kartu su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistais parengtas ekonominis SGDT teikiamų paslaugų kainos skaičiavimo modelis, aptariama importo kainos prognozavimo metodika, įvertinami pasirinktos metodikos trūkumai ir privalumai, aprašomi kt. metodai, kuriais remiantis ketvirtoje dalyje atliekamas empirinis tyrimas šiame darbe iškeltai... [toliau žr. visą tekstą] / This Master thesis contains: presentation of global natural gas market functioning model and LNGT technology impact on this market, as well as regions according to their infrastructure of gas transportation; creation of economic model for calculating natural gas import prices forecasts and forecasts for prices of regulated LNGT services in Lithuania; presentation of economic problems of LNGT impact on natural gas prices in Lithuania (as an isolated market) and considering the results of empirical research, suggestions of possible actions for market players and third parties after Lithuanian LNGT begins its operations in December, 2014. The first part of the thesis includes examination of global natural gas market functioning, the relations between its main components (extraction, transportation, consumption in domestic markets) and influence of the new technologies for each of them. The second part analyses Lithuanian natural gas market: its legal, economic and political environment, as well as presents LNG perspectives in Lithuania. The third part consists of introducing the economic LNGT services’ price model which was created by author of this thesis in collaboration with specialists of National control commission for prices and energy, also the methodology of calculating forecasts for natural gas import prices, its advantages and disadvantages, as well as other methods which were employed to solve the main problem of the Master thesis in the last part of this work.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama „Lapių“ buitinių atliekų sąvartyno biodujų jėgainė. Analizės metu ištirti jėgainės technologiniai pajėgumai, išgaunamų biodujų kiekiai, kokybė, nustatytas jėgainės efektyvumas. Remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais ir gautais analitiniais rezultatais darbe nagrinėjami trys galimi biodujų panaudojimo scenarijai. Tradiciniai biodujų panaudojimo būdai (šilumos ir elektros energijos gamyba) lyginami su galimybe biodujas tiekti į gamtinių dujų tinklus. Pristatomi nagrinėtų scenarijų analitiniai rezultatai. Atliekamas visų scenarijų ekonominis pagrindimas. Pagal pasirinktus kriterijus vertinamas ekonominių rodiklių jautrumas. Teikiami pasiūlymai projekto finansiniam gyvybingumui didinti. Išnagrinėjus tris minėtus scenarijus, atlikus ekonominį vertinimą bei jautrumo analizę yra apibendrinami baigiamojo darbo rezultatai, formuluojamos ir pateikiamos baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro 18 skyrių. Darbo apimtis 82 psl. be teksto priedų, 19 lentelių, 34 paveikslai, 44 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pateikiami darbo priedai. / In the final major theses „Lapių“ landfill biogas plant was analysed. Analysis results showed biogas plant‘s technical capabilities, the amount and quality of produced biogas, plant‘s efficiency was identified. According to Lithuania‘s legal acts and research results three possible biogas usage scenarios were chosen to be analysed. Traditional biogas usage ways (production of heat and electricity) are compared with possibility to supply biogas to natural gas networks. The results of analysis of possible scenarios are introduced. All scenarios are based on economic. Economic indicators are valued by chosen criteria. Suggestions made to improve projects financial vitality. After examining all three scenarios, after economical and sensitivity evaluation, results of final thesis are summarized and final conclusions are made. In the final major theses are 18 chapters. Scope of work 82. text, 19 tables, 34 pics, 44 bibliographic entries.

The Thesis begins with an analysis of the effects of environmental disasters and various approaches of states to mitigate them. The results of this analysis evidence that while some effects of environmental disasters are more visible and easier to evaluate, as in the case of sudden onset disasters, others are less visible and grow more deadly over time, as in the case of slow onset disasters. Moreover, the effects of environmental disasters on people depend heavily on the state’s capacity to mitigate such effects. Then Author of the Thesis turns to the existing definitions for environmentally displaced people and as all existing definitions do not take into account the level of state protection available, a new definition is proposed. The new definition limits the scope to people seeking international protection due to environmental events, for which their country of origin does not offer any protection. It is analyzed in the second part of this Thesis the application of 1951 Geneva Convention to environmentally displaced people. Based on the assessment of state practice and the works of the most prominent scholars it is showed that environmentally displaced people may in fact be refugees, however, in a very small number of scenarios. The problem is that all of those scenarios are traditional refugee situations and environmental factors are not decisive circumstances when migration authorities determine if person is entitled to refugee status. Socio-economic rights within... [to full text] / Magistro baigiamasis darbas pradedamas gamtinių nelaimių sukeliamų padarinių ir valstybių veiksmų siekiant sumažinti jų padarinius analize. Analizė rodo, kad kai kurios gamtinės nelaimės gali būti lengviau pastebimos, tokios kaip staigios gamtinės nelaimės, o kitos sunkiau pastebimos ir įvertinimo, tokios kaip iš lėto besivystančios gamtinės nelaimės. Be to, gamtinių nelaimių padarinių sunkumas priklauso nuo to ar valstybė yra pajėgi sumažinti padarinius. Tuomet Magistro baigiamajame darbe yra analizuojami esami dėl gamtos nelaimių migruojančių asmenų apibrėžimai ir atsižvelgiant į tai, kad visi esami apibrėžimai nevertina kilmės valstybės teikiamos apsaugos, yra siūlomas naujas apibrėžimas. Šis apibrėžimas yra apribotas žmonėmis, siekiančiais tarptautinės apsaugos dėl gamtinių nelaimių, kurie negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga. Antrojoje šio Magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamas 1951 m. Ženevos Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ taikymas dėl gamtinių nelaimių migruojantiems asmenims. Atliktas valstybių praktikos ir doktrinos tyrimas atskleidė, kad dėl gamtinių nelaimių migruojantys asmenys gali būti pabėgėliais, tačiau tik išskirtinais atvejais. Be to, visais šiais atvejais paskatos palikti savo šalį dėl gamtinės nelaimės, nėra lemiantys faktoriai suteikti pabėgėlio statusą. Trečiojoje dalyje yra analizuojamas ryšys tarp socialinių, ekonomių teisių, non-refoulement principo ir gamtinių nelaimių. Analizė atskleidė, kad rimti socialinių, ekonominių teisių... [toliau žr. visą tekstą]