Šiame darbe aprašomi du pagreitintų bandymų modeliai – parametrinis ir neparametrinis. Pirmame skyrelyje aptartas parametrinio pagreitintų bandymų modelio atvejis. Antrame skyrelyje aptartas semiparametrinis pagreitintų bandymų modelio atvejis. Trečias skyrelis skirtas apkrovos pasikeitimo atsitiktiniais momentais atvejo modeliavimui esant neparametriniam pagreitintų bandymų modeliui. Šio skyrelio tikslas - neparametrinio patikimumo funkcijos įverčio, ir pagreitinimo konstantos įverčio apskaičiavimas iš pagreitintų bandymų duomenų. Ketvirtame skyrelyje pateiktas apkrovos pasikeitimo atsitiktiniais momentais atvejo modeliavimas esant parametriniam pagreitintų bandymų modeliui. Pagrindinė šio darbo užduotis - neparametriniais ir parametriniais metodais gautų patikimumo įvertinių charakteristikų ir savybių palyginimas, naudojant pagreitintu bandymų duomenis. / In this work are depicted two models of accelerated failure time - parametric and nonparametric. Leading destination of this work - the count of estimators of parametric and nonparametric funkction under accelerated failure time model.

Šiame magistro darbe yra pateikiamas įmonės išgyvenamumą prognozuojantis Kokso proporcingųjų rizikų modelis. Pirmoje dalyje yra pateikiama trumpa modelių, susijusių su įmonių bankrotais ar nemokumu, apžvalga. Taip pat yra pristatomi balansinių ataskaitų ir įmonių finansų teoriniai pagrindai, įvairūs finansiniai rodikliai (įmonės pelnas/nuostolis, įsipareigojimai, turtas ir kt.) bei santykiniai finansiniai rodikliai (įmonės bendras skolos rodiklis, grynojo pelningumo koeficientas ir kt.). Be to, pateikiami išgyvenamumo analizės ir Kokso proporcingųjų rizikų modelio teoriniai pagrindai. Antroje darbo dalyje pateikiami empiriniai skaičiavimai. Čia parenkami statistiškai reikšmingi finansiniai ir santykiniai finansiniai rodikliai, įtakojantys įmonės gyvavimo trukmę, sudaromas bei tiriamas Kokso regresijos modelis, kuris vertina įmonės tikimybę išgyventi po tam tikro laiko. Ekonometrinė analizė atliekama naudojant SPSS, MS Excel ir SAS programinę įrangą. / This Master thesis develops survival of company prediction Cox proportional hazards model using the statistical methodology of Survival analysis. In the first part the short review of literature about models related with company’s bankruptcy, failure or financial distress is presented. Also the background of financial statement analysis, corporate finance, various financial variables (company’s profit/loss, liabilities, asset and other) and financial ratios (debt ratio, total asset turnover and other) are clarified. Furthermore, the theoretical background of Survival analysis and Cox proportional hazards model are presented. In the following part empirical computations are introduced. There are selected financial variables and financial ratios, which influence company’s survival and are statistically significant. Moreover, Cox regression model for estimating the probability of company’s survival after particular time is presented. Econometric analysis is performed using SPSS, MS Excel and SAS software.

Darbo metu buvo išnagrinėta įvairių faktorių (kovariančių) įtaka reumatoidiniu artritu sergančio 531 ligonio mirtingumui. Buvo taikomas vienas iš regresinių išgyvenamumo modelių – Cox’o modelis. Iš minėtos 531 ligonio imties mirę buvo 32 ligoniai. Iš pradžių buvo tiriama ligonių imtis laiko nuo ligos pradžios aspektu. Šiuo atveju prognozuojantys veiksniai buvo amžius, kada liga buvo diagnozuota (AMZDGN), lytis (LYTKOD), gydymas Metotreksatu (GYD_MTX) ir gydymas Azatriopinu/Imuranu (AZA_IMUR). Vėliau, tiriant ligonių mirtingumą kaip amžiaus funkciją, nustatyti svarbiausi lemiantys veiksniai buvo šie: ligonių lytis (LYTKOD) ir gydymas Azatriopinu/Imuranu (AZA_IMUR). Gauti rezultatai, t.y. ligonių išgyvenamumą lemiančios kovariantės (veiksniai), beveik visiškai sutampa su gydytojų nurodytais. Tai dar kartą patvirtina matematinių statistinių modelių, šiuo atveju nagrinėjamo Cox‘o modelio, taikymo realiame gyvenime, svarbą. Kitai duomenų imčiai, t.y. vėžiu sergančių ligonių duomenų aibei, buvo taikomas Persikertančių mirimų intensyvumų (SCE) modelis, t.y. tikrinama Cox‘o modelio adekvatumo duomenims hipotezė. Hipotezė buvo atmesta, nes minėtiems duomenims Cox‘o modelis negalioja. Pagrindinis darbo rezultatas yra šis: gautas kriterijus Cox‘o modelio adekvatumui tikrinti, naudojant nupjautus iš kairės ir cenzūruotus iš dešinės duomenis, sudarytos programos kriterijui realizuoti. Reumatoidinio artrito ligonių duomenų aibei, t.y. nupjautiems iš kairės ir cenzūruotiems iš dešinės... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the Cox proportional hazards model was applied to investigate the influence of various factors (covariates) to mortality of rheumatoid arthritis patients of Vilnius. In the first case, the sample of 531 patients was analysed. Analysing survival of patients of the sample as function of time from the beginnig of the disease, the prognostic factors were LYTKOD (the sex of patients), AMZDGN (patients‘ age, when the rheumatoid arthritis was diagnosed), GYD_MTX (treatment with metotrexat) and AZA_IMUR (treatment with Azatriopin/Imuran). When survival was analysed as function of age then the prognostic factor were LYTKOD (the sex of patients) and AZA_IMUR (treatment with Azatriopin/Imuran). The results are almost identical to those, which doctors suggested. This fact confirms the importance of using mathematical statistical models to solve the problems of the real life. In this case, the importance of using the Cox model. On the other hand, Simple cross-effects (SCE) model was aplied for the sample of canser patients. In the case of this model the hypothesis of Cox model fiting for canser patients‘ data was rejected. The most important result of this work is that the criterion of Cox model fitting to left truncated and right censored data was constructed. Also a program of SAS for the criterion was created. The the hypothesis of Cox model fiting for the rheumatoid arthritis patients wasn‘t rejected, because Cox model fit for these data.

Trauma is the main cause of death in paediatric population worldwide. Lithuania has the highest trauma-related mortality in the European Union (EU). Lithuanian standardised injury death rate is 150.9 per 100000 inhabitants while in comparison the mean standardised injury death rate in the EU is 41.4, and the lowest one is in the Netherlands (26.4 injury death rate per 100000 inhabitants). The aim of this study was to analyze the impact of pre-hospital and in-hospital emergent trauma care on severe pediatric trauma outcomes, performing a prospective observational clinical trial in the Vilnius University Children’s Hospital and Vilnius Pre-hospital Emergency Service Center. Trauma registry fields were defined in details and validated during this study. The recommended quality indicators were defined and used for pre-hospital pediatric trauma care and in-hospital emergent management evaluation. The study results showed that the level of pre-hospital care is associated statistically significantly with trauma outcomes: higher pre-hospital care level caused better trauma outcome assessed according to the Glasgow Outcome Scale. The longer time until the first key emergency intervention in hospital was associated statistically significantly with the worse trauma outcomes. Calculation of the Probability of survival (Ps) according to Trauma Score Injury Severity Score model (TRISS) revealed unexpected death (Ps > 50 %) rate 74%. The reasons for fatal outcome in the patient group with... [to full text] / Traumos yra pagrindinė vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų mirties priežastis. Stebimas didžiulis skirtumas Europos Sąjungos (ES) šalyse lyginant mirštamumą nuo traumų. Lietuvoje didžiausias ES standartizuotas traumų mirčių dažnis (150.9 mirtys dėl traumų 100.000 gyventojų). Palyginimui: ES šalių vidurkis yra 41.4 mirtys dėl traumos 100.000 gyventojų, mažiausias standartizuotas traumų mirčių dažnis yra Olandijoje – 26.4 mirtys 100.000 gyventojų. Toks skirtumas nurodo potencialią galimybę sumažinti mirčių dėl traumų skaičių, naudojant visas priemones: tiek traumų prevenciją, tiek skubios pagalbos prieinamumą ir kokybę. Darbo tikslas – išanalizuoti vaikų, patyrusių sunkias traumas, ikihospitalinės pagalbos ir skubiosios pagalbos ligoninėje laiko bei apimties įtaką traumų išeitims, atliekant perspektyvinį tyrimą Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje bei Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Rezultatai parodė, kad pagalbos lygis ikihospitaliniu laikotarpiu susijęs su išeitimi: pacientams, gavusiems aukštesnio lygio pagalbą traumos išeitys pagal Glazgo išeičių skalę buvo geresnės. Ilgesnis laikas nuo paciento atvežimo į ligoninę iki pirmos skubiosios intervencijos statistiškai patikimai koreliavo su blogesne traumos išeitimi. Apskaičiavus išgyvenamumo tikimybę (Ps) pagal traumos skalės pažeidimų sunkumo modelį (TRISS), 74 proc. mirčių dėl traumų pateko į netikėtų mirčių (Ps > 50 proc.) kategoriją. Kiekviena netikėta mirtis, identifikuota naudojant... [toliau žr. visą tekstą]

Traumos yra pagrindinė vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų mirties priežastis. Stebimas didžiulis skirtumas Europos Sąjungos (ES) šalyse lyginant mirštamumą nuo traumų. Lietuvoje didžiausias ES standartizuotas traumų mirčių dažnis (150.9 mirtys dėl traumų 100.000 gyventojų). Palyginimui: ES šalių vidurkis yra 41.4 mirtys dėl traumos 100.000 gyventojų, mažiausias standartizuotas traumų mirčių dažnis yra Olandijoje – 26.4 mirtys 100.000 gyventojų. Toks skirtumas nurodo potencialią galimybę sumažinti mirčių dėl traumų skaičių, naudojant visas priemones: tiek traumų prevenciją, tiek skubios pagalbos prieinamumą ir kokybę. Darbo tikslas – išanalizuoti vaikų, patyrusių sunkias traumas, ikihospitalinės pagalbos ir skubiosios pagalbos ligoninėje laiko bei apimties įtaką traumų išeitims, atliekant perspektyvinį tyrimą Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje bei Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Rezultatai parodė, kad pagalbos lygis ikihospitaliniu laikotarpiu susijęs su išeitimi: pacientams, gavusiems aukštesnio lygio pagalbą traumos išeitys pagal Glazgo išeičių skalę buvo geresnės. Ilgesnis laikas nuo paciento atvežimo į ligoninę iki pirmos skubiosios intervencijos statistiškai patikimai koreliavo su blogesne traumos išeitimi. Apskaičiavus išgyvenamumo tikimybę (Ps) pagal traumos skalės pažeidimų sunkumo modelį (TRISS), 74 proc. mirčių dėl traumų pateko į netikėtų mirčių (Ps > 50 proc.) kategoriją. Kiekviena netikėta mirtis, identifikuota naudojant... [toliau žr. visą tekstą] / Trauma is the main cause of death in paediatric population worldwide. Lithuania has the highest trauma-related mortality in the European Union (EU). Lithuanian standardised injury death rate is 150.9 per 100000 inhabitants while in comparison the mean standardised injury death rate in the EU is 41.4, and the lowest one is in the Netherlands (26.4 injury death rate per 100000 inhabitants). The aim of this study was to analyze the impact of pre-hospital and in-hospital emergent trauma care on severe pediatric trauma outcomes, performing a prospective observational clinical trial in the Vilnius University Children’s Hospital and Vilnius Pre-hospital Emergency Service Center. Trauma registry fields were defined in details and validated during this study. The recommended quality indicators were defined and used for pre-hospital pediatric trauma care and in-hospital emergent management evaluation. The study results showed that the level of pre-hospital care is associated statistically significantly with trauma outcomes: higher pre-hospital care level caused better trauma outcome assessed according to the Glasgow Outcome Scale. The longer time until the first key emergency intervention in hospital was associated statistically significantly with the worse trauma outcomes. Calculation of the Probability of survival (Ps) according to Trauma Score Injury Severity Score model (TRISS) revealed unexpected death (Ps > 50 %) rate 74%. The reasons for fatal outcome in the patient group with... [to full text]