Magistro darbe tiriamas Lietuvos Respublikos Seimo nario teisinio statuso elementų - imunitetų ir indemniteto - teisinis reguliavimas, apsiribojant Lietuvoje nustatyto teisinio reglamentavimo apžvalga, tačiau pažvelgiant lyginamuoju požiūriu į kai kuriuos atskirų valstybių nacionalinių teisės sistemų teisinio reguliavimo aspektus. Darbą sudaro įžanga, penkios dėstomosios dalies struktūrinės dalys, išvados bei panaudotų šaltinių sąrašas. Darbo dėstomoji dalis pradedama nuo Seimo nario imunitetų ir indemniteto sampratos, paskirties bei reikšmės bendro aptarimo. Toliau darbo dėstomosios dalies struktūra konstruojama atsižvelgiant į atskirus Seimo nario imunitetų ir indemniteto teisinio reguliavimo aspektus, tuo pačiu aptariant problemas. Identifikuojamas Seimo nario imunitetų ir indemniteto taikymo pradžios momentas, aptariamas Seimo nario imunitetų panaikinimo tvarkos teisinis reguliavimas (teoriniu ir praktiniu aspektais), Seimo nario indemniteto turinio svarbiausi elementai. Darbe formuluojamos pagrindinės išvados, gautos išanalizavus Seimo nario imunitetų ir indemniteto teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje, pateikiami autoriaus siūlymai dėl aptartų problemų sprendimo. / The Master’s thesis studies the legal regulation of some legal status elements of the Seimas member of the Republic of Lithuania - immunity and indemnity - limited by legal regulation review established in Lithuania but from the comparative point of view towards some legal regulation aspects of national legal systems of some particular states. The thesis consists of an introduction, five structural parts of the presentational part, conclusion and a list of used sources. The presentational part of the thesis starts from discussion of general conception of immunity and indemnity of the Seimas member, purpose and meaning. Further construction of structure of the presentational part is realized under consideration of some certain aspects of the legal regulation of the Seimas member immunity and indemnity thus discussing the problems. Seimas member immunity and indemnity application commencement moment is identified, legal regulation of Seimas member immunity cancellation procedure (under theoretical and practical aspect) and the most important elements of the Seimas member indemnity contents are discussed. The thesis lays down main conclusions obtained upon analyzing of legal regulation of the Seimas member immunity and indemnity in the Republic of Lithuania, presents the author’s suggestions on settlement of the problems discussed.

Darbe analizuojamas konsulinių imunitetų ir privilegijų reglamentavimas 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, valstybių sudarytose dvišalėse konsulinėse sutartyse, kituose tarptautiniuose bei valstybių nacionaliniuose teisės aktuose, pažymint pagrindinius reglamentavimo skirtumus, bei šių imunitetų ir privilegijų taikymas. Didžiausias dėmesys skiriamas konsulinių imunitetų ir privilegijų pažeidimams bei piktnaudžiavimams jais, kuomet valstybės netinkamai vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus, o konsuliniai pareigūnai ir kiti konsulinės įstaigos nariai naudojasi jais ne oficialioms funkcijoms vykdyti, bet asmeninei naudai gauti arba siekiant išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Naudojant istorinį, lyginamąjį bei teleologinį metodus, siekiama identifikuoti teisės spragas, teisės normų kolizijas, atitinkamus valstybių interesus ar kitas priežastis, sudarančias galimybę konsulinių imunitetų bei privilegijų pažeidimams ir piktnaudžiavimams jais bei suponuojančias klaidingą imunitetų taikymą. Konsulinių įstaigų bei jų narių imunitetai ir privilegijos yra nagrinėjami atskirai, siekiant išryškinti skirtingus jų aspektus bei atkreipti dėmesį į būdingiausias problemas. Nemažiau svarbią vietą darbe užima konsulinių imunitetų bei privilegijų ir žmogaus teisių santykio nagrinėjimas, atsižvelgiant į poreikį kaip galima greičiau spręsti šių teisės šakų koliziją, kadangi demokratinėse visuomenėse vis aktualesnė ir netoleruotina tampa situacija, kuomet... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyses Vienna Convention on Consular Relations, 1963; bilateral consular conventions, as well as other international and national legislation, regulating consular immunities and privileges with the emphasis on the main differences of various legal acts, as well as the application of the before-mentioned immunities and privileges. The main consideration of the paper is made on the matter of violations and abuses of consular immunities and privileges, when the states fail to fulfil their international obligations or the consular officers misuse their immunities and privileges while using them for personal benefit and avoidance of legal liability for their unlawful acts instead of applying immunities for the facilitation of the exercise of consular functions. The author uses historical, comparative and teleological methods and seeks to identify legal gaps, collisions of legal norms, interests of the states and other grounds giving access to abuses and violations of consular immunities and privileges as well as determining its misapplication. Consular immunities and privileges of consular post and consular officer as well as other consular employees are examined separately in the paper, in order to highlight its different aspects and to draw attention to the most typical problems that occur in a particular sphere. The examination of the relationship between consular immunities and privileges and human rights forms a significant part of the analysis as there is an... [to full text]

At the outset, it has to be noticed that crimes against international law are committed by men, not by abstract entities, and international law will achieve its goals only if those responsible for crimes will be brought to justice. The principle of individual criminal responsibility of Heads’ of State for crimes against humanity, genocide, war crimes and torture (elaborated in the Nuremberg Charter) is part of customary international law. The principle is embodied in the resolutions of the UN General Assembly – Principles of Law Recognized in the Charter of the Nuremberg Tribunal and the Judgment of the Tribunal (1950); international treaties – Convention for the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide (1948), Geneva Conventions (1949), Convention against Torture and Other cruel, inhuman or degrading treatment or punishment (1984), Rome Statute of the International Criminal Court (1998); other international instruments – UN Draft Code of Crimes against the Peace and Security of Mankind (1996), Statute of the International Criminal Tribunal for the former Yugoslavia (1993) (also clarified in the proceedings brought before the former Yugoslavian leader S. Milosevic) and Rwanda (1994); decisions of national courts – the UK House of Lords decisions in the Pinochet case (1998 -1999); extradition requests sent and honoured by executive officials – Belgium international arrest warrant for H. Habre (2005) and African Union requests; state proposals for international... [to full text]