Internet English used for online communication influences spoken and written language forms. However, little analysis on the question of electronic English can be found – it is studied in a superficial way in literary sources present. The purpose of this study was to explore the language of English chat room messages as a variety of Electronic English. The objectives of the research included the analysis of chat room English in comparison to speech and writing as well as the study of graphological, morphological, and syntactic features of the language of online communication. Qualitative content analysis, comparative analysis, and descriptive method were chosen for the study. To support the scientific data discussed 1100 of chat room sentences were surveyed and 153 presented as practical examples. The research demonstrated that English used for online communication is a separate mode of language possessing features different from the ones of spoken and written forms of language. / Elektroninė anglų kalba įtakoja sakytinę bei rašytinę kalbos formas. Tačiau informacijos susijusios su internetinės anglų kalbos analize galima rasti vos keliuose šaltiniuose. Šio darbo tikslas yra analizuoti pokalbių svetainėse naudojamą anglų kalbą kaip elektroninės anglų kalbos rūšį. Remiantis darbo tikslu, iškelti uždaviniai analizuoti pokalbių svetainių anglų kalbą lyginant ją su sakytine bei rašytine anglų kalba, tirti grafologinius, morfologinius bei sintaksinius ypatumus pokalbių svetainių anglų kalboje. Atliekant tyrimą naudojama turinio analizė, literatūros analizė bei aprašomasis metodas. Analizuojama 1100 praktinių pavyzdžių, 153 pateikiami kaip empirinis darbo pagrindas. Tyrimo rezultatai parodė, kad elektroninė anglų kalba negali būti laikoma nei sakytine, nei rašytine ir turi būti pripažinta kaip atskiras anglų kalbos porūšis, turintis specifinių bruožų.

Savo diplominiame darbe svarstau Heideggerio požiūrį į kalbą kaip į neobjektinę ir kartu pateikiu oponuojantį pirmajam objektinės kalbos požiūrį. Neobjektinio požiūrio į kalbą esmė yra įvairių filosofinių klausimų apmąstymas remiantis filosofo vaizduote ir kritiniu filosofiniu konkretaus klausimo apmąstymu. Originaliai filosofinio klausimo plėtotei neobjektiniame požiūryje į kalbą būtinas mąstytojo susikaupimas ties konkrečiu filosofiniu klausimu ir mąsli ramybė. Priešingas nei Heideggerio filosofinis požiūris yra vadinamas objektiniu požiūriu į kalbą. Logikas Rudolfas Carnapas, vokiečių filosofas Immanuelis Kantas atstovauja objektinės kalbos filosofinei pozicijai. Abu mąstytojai kalbą apmąsto kaip kalbos faktų rinkinį. Antrojo filosofinio požiūrio į kalbą esmė: mąstytojas savo darbe taiko tik techninius įgūdžius, dėl to jam nereikia arba reikia tik labai minimaliai asmeninės vaizduotės. Dėl to šiuolaikinėje filosofijoje yra daug “mirusių” tekstų (be filosofinės vaizduotės jėgos). Rašto ir šnekos skirtis reiškia, kad filosofiniame diskurse pirmenybė yra teikiama arba raštui, arba šnekai. Prancūzų filosofas Jacques Derrida teigė, kad raštas kalboje yra pirmapradis. Kitaip nei raštas, šneka nėra pirmapradė kalbos diskurso dalis Derrida filosofijoje. Vokiečių filosofas Martinas Heideggeris šneką suvokia kaip filosofinio apmąstymo plėtojimo būdą. Šis būdas kyla iš sokratiškojo dialogo formos. Mano nuomone, pati rašto ir šnekos skirtis yra sąlyginė. Tekste Heideggerio mintys... [toliau žr. visą tekstą] / In my graduation dissertation I discuss the non – objective language conception of Martin Heidegger and the opposite philosophical view. The essence of this philosophical conception is a contemplation of various philosophical questions. An elaboration of the philosophical thinking consists of the philosophical imagination and the critical reflection on the particular question. It has generally been needed for the cogitative tranquility and concentration by the thinker. The opposite philosophical view to the language conception by Heidegger is the objectification of the language. The logician Rudolf Carnap and German philosopher Immanuel Kant represent the position of the objective language. The language is cogitated by both thinkers as a set of language facts. The essence of the second philosophical view: the thinker needs the knowledge of the philosophical technique without use of his own imagination. There are eventually a lot of „dead“ texts (without a power of the philosophical imagination) in the present philosophy. The distinction between the writing and the speech means that the philosophical priority belongs either to the writing or to the speech. French philosopher Jacques Derrida suggests the primeval writing is in the language. According to the philosophy of Derrida, contrary to the writing, the speech is not a primeval part of the philosophical discourse. German philosopher Martin Heidegger perceives the speech as a way for the development of the philosophical... [to full text]

Dėl globalizacijos procesų, angliškai kalbančių šalių ekonominio suklestėjimo ir technologijų vystymosi, 20 a. anglų kalba tapo globali kalba, verslo, mokslo, tarptautinės komunikacijos lingua franca. Augantis anglų kalbą vartojančių žmonių skaičius bei ypatingas vienos kalbos populiarumas pasaulio lingvistams ėmė kelti susirūpinimą dėl anglų kalbos neigiamos įtakos mažesnėms nacionalinėms kalboms. Kai kurie (Crystal) pabrėžė galima grėsmę daugelio modernių kalbų išnykimui. Tokia situacija sąlygojo kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje. Anglų kalbos hegemonija ir neigiamos įtakos kitoms pasaulio kalboms globalinis mastas lėmė, jog kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu pasaulyje išreiškė du lingvistiniai požiūriai: iš vienos pusės, dominavimas ir su tuo susijusi lingvuistinė globalizacija (Diffusion-of-English Paradigm), iš kitos pusės, siekis formuoti lingvistinę įvairovę ir išlaikyti nacionalinių kalbų grynumą (Ecology-of-Language Paradigm). Neabejotinai, valstybėms, patiriančioms anglų kalbos įtaką labai svarbu pasirinkti tinkamą kalbos politiką anglų kalbos atžvilgiu. Tinkamos kalbos politikos planavimo reikšmingumą bei lietuvių kalbos grynumo išlaikymo svarbą Lietuvoje parodo pastaraisiais metais Lietuvos visuomenei ir lingvistams kylantys įvairūs kalbos klausimai ir diskusijos. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje rusų kalbos įtaką lietuvių kalbai pakeitė anglų kalbos įtaka. Internetas yra viena iš sričių, kur anglų kalba veikia lietuvių kalbą. Interneto... [toliau žr. visą tekstą] / Due to globalization processes, economic prosperity of English-speaking countries and development of technologies, in the 20th century English became a global language, a business, science, international communication lingua franca. Growing number of English users and extreme popularity of one language evoked world linguists‘ concern regarding negative influence of the English language towards smaller national languages. Some (D. Crystal) indicated threat towards extinction of many modern languages. This situation determined language policy towards English in the world. Hegemony and global scale of English negative influence towards other world languages determined that language policy towards the English language in the world expressed two linguistic approaches: on the one hand, domination and further related linguistic globalization (Diffusion-of-English Paradigm), on the other hand, intention to form linguistic diversity and keep purity of national languages (Ecology-of-Language Paradigm). No doubt that choice of suitable language policy towards English is crucial for states experiencing English influence. Significance of proper language policy planning in Lithuania and importance of keeping Lithuanian pure is seen through different language questions and discussions which arise in society and among linguists in recent years. After restoration of Indepence in Lithuania, Russian influence on Lithuanian was replaced by English influence. Internet is one of the fields where... [to full text]