Kultūriniu istoriniu požiūriu paleotipai – viena iš pačių įdomiausių knygų kategorijų, knyga kaip žinių šaltinis ir materialus objektas. Suprasti senovinę knygą kaip praktiškai naudojamą daiktą leidžia pažvelgti į daugelį kitų knygos architektonikos bruožų (įrišimą, spausdinimą, antraštinį lapą, marginalijas, iliustracijas ir t. t.). Spausdinimo išradimas XV a. sukėlė revoliuciją informacijos kultūroje, žymiai padidindamas knygų skaičių apyvartoje. Šiai transformacijai įtakos turėjo intelektinis Renesanso kultūros poveikis. Atgimimo kultūra negalėjo neatsispindėti to laikmečio knygoje. To laikotarpio knygos spausdinimas pirmą kartą istorijoje pasireiškė kaip galinga agitacijos, švietimo ir kovos už dvasines ir politines idėjas priemonė. XVI a. pirmoje pusėje knygos yra Didžiosios epochos ryškiausi paminklai. Būtinybė jas visapusiškai tyrinėti nekelia abejonių. Paleotipai – knygos išspausdintos nuo 1501 sausio 1 d. iki 1551 sausio 1 d., seniausiems ir vertingiausiems pasaulio spaudiniams priskiriamos knygos. Paleotipai, tai pereinamojo laikotarpio knygos, kurios turi tiek rankraštinės, tiek šiuolaikinės knygos bruožų. Tarptautinėje knygotyros praktikoje priimta ypatingą dėmesį skirti inkunabulų studijoms. Knygos istorijos darbuose didelę vietą užima inkunabulų medžiagos studijos, tuo mažiau dėmesio skiriant paleotipų tyrinėjimams. Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipų formaliųjų požymių kaitą. Pasirinkta tema – vienas iš mažiausia tyrinėtų... [toliau žr. visą tekstą] / Culturally, the post-incunabula is one of the most interesting categories of books – the book as a source of knowledge and a material object. Understanding of the ancient book as a practical thing allows viewing many other features of book ordinance (binding, printing, title page, marginalia, illustrations, etc.). Invention of printing in 15th century evoked the revolution in information culture, greatly increasing the number of books in circulation. The intellectual influence of the Renaissance culture had an impact on this transformation. The regenerative culture was unable to reflect these times in books. For the first time, the printing of books of that period manifested as a powerful means of agitation, education and fight for spiritual and political ideas. In the beginning of 16th century, books were the most glaring monuments of the Great Epoch. Necessity to examine them comprehensively is beyond any doubts. The post-incunabula are the books printed from 1 January 1501 to 1 January 1551, the books attributable to the oldest and the most valuable prints of the world. The post-incunabula are the books of the transitive period with the features both of manuscripts and modern books. In the practice of international book science, a particular attention is given to studies of incunabula. Among the researches of the book history, the studies of incunabula take a great place, herewith giving less attention to investigations of the post-incunabula. The aim of the present... [to full text]

Magistro darbo objektas – 1904-1918 metų lietuviškos knygos. Darbo tikslas – nagrinėti 1904-1918 metų lietuviškas knygas kaip meno kūrinius. Pagrindiniai darbo uždaviniai: • peržiūrėti 1904-1918 m. lietuviškas knygas, atkreipiant dėmesį į jų iliustravimą ir apipavidalinimą. • išsiaiškinti, kokie puošybos elementai iliustruoja tekstą, su juo siejasi, o kurie dekoruoja knygą; • atskleisti knygos grožį nagrinėjant dailininkų kurtų iliustracijų bei puošybinių elementų stilistiką; • aptarti knygų tipografiką – knygos praktiško (utilitarinio-informacinio) ir meninio aspekto derinimą; • analizuoti 1904-1918 metų lietuviškų knygų meninį lygį lėmusias aplinkybes. • pateikti puošybos elementų pavadinimų ir tipografikos terminų aiškinimus. • surasti ir identifikuoti kuo daugiau dailininkų apipavidalintų knygų. Naudojantis analizės, istoriniu, formaliuoju (morfologiniu) metodais prieita prie išvados, kad nors tipografijos principai susiformulavo tik XX amžiaus 3 dešimtmetyje, jau 1904-1918 m. laikotarpiu buvo išleista šiuos principus atitinkančių leidinių. Tokių knygų apipavidalintojai dažniausiai būdavo žymūs XX a. pradžios Lietuvos menininkai. Lietuvoje 1904-1918 metų laikotarpiu dirbant gausiam kultūros veikėjų bei menininkų būriui galima buvo išleisti puikių leidinių, savo poligrafine kokybe bei architektonika nenusileidžiančių tuo metu kitose šalyse leistiems leidiniams. Finansiniai sunkumai, politinė šalies situacija ir kitos kliūtys įtakojo mažą menininkų apipavidalintų knygų... [toliau žr. visą tekstą] / Book typography of the beginning of the XX century is very important as a significant cultural heritage. The aim of this work is to analyse XX century beginning book as an art piece. The main tasks were to find books decorated by professional Lithuanian artists; to find out what kind of decorative elements were illustrating book and the relationship between decorated book amount and political-economical situation in country. There is very little research done about book architectonics during 1904-1918. By making an investigation about book art and design of the printings, released in the beginning of the XX century, mostly all books were viewed de visu. Main source of the listing was in 1904-1918 Years Published Books List, taken from Bibliographic and book research centre. Book typography investigations were made on the grounds of famous book art researcher’s articles and publications. Research began in the year 1904, after the cancellation of the law that prohibited the press with Lithuanian letters. Years until First World War were very productive for newly established publishing offices. They got a lot of new printing machines, skilled workers started to work there. Zincographies and more type-foundry started appeared in Lithuania cities. Those factors influenced better book typography. 1914-1918 period was distinguished for very few originally illustrated books. By making a research about book architectonics, the printings released during 1904-1918 period, were divided... [to full text]