Magistro tezėse analizuojama teorinė kontrakultūros koncepcija, jos ištakos ir matmenys. Atskleidžiama kontrakultūrų atsiradimo priežastys, vystymosi evoliucija, kaip kontrakultūros įtakojo visuomenę, susiklosčiusią santvarką ir politiką. Kontrakultūra aptariama iš trijų bendrinių krypčių - radikalų-aktyvistų kontrakultūra „propaguoja, kuria bei reikalauja naujų įsipareigojimų“; komuninės utopinės kontrakultūros yra sudarytos iš asketiškų, atsiskyrėliškų komunų, paremtų savitomis vertybėmis; mistinės kontrakultūros, kurios „ieško tiesos ir pačios savęs, yra intravertiškos bei siekiančios sąmoningai suvokti savo kuriamas vertybes“. Šios trys išskirtos kontrakultūrų formos nėra konkrečių kontrakultūrinių grupių apibūdinimas, jos greičiau yra vyraujančios kontrakultūrų formos, nurodantys į savo charakteristikas bei tendencijas. Antroji magistrinio tezių teorinio pobūdžio tematika nagrinėjama per kultūros sąsajų su prekės ženklo ir vartojimo valdymo prizmę. Atskleidžiama prekės ženklo samprata, elementai, funkcijos, kuriuose identifikuojamas vienas iš svarbiausių veiksnių – kultūra. Aptariami modernūs ir postmodernūs prekės ženklo kūrimo ir griovimo aspektai kultūros trajektorijoje, akcentuojami skirtumai tarp šių srovių. Taip pat didelis dėmesys skiriamas šiuolaikiniam vartotojų sprendimo priėmimo stilių įvertinimui kultūros poveikio kontekste. Analizuojama vartotojų sprendimų priėmimo ir kultūros integracija, kurioje išryškėja kultūros raiškus ir įtakojantis vaidmuo sprendimų... [toliau žr. visą tekstą] / This postgraduate studies final work analyses theoretical counterculture concepts and the rise of counterculture. It also reveals the reasons for the rise of counterculture, the evolution of counterculture, and how the counterculture influences society and the political system. The counterculture is described from three directions: radicals-activists counterculture “propagates forms and requires new obligations”; communal utopian counterculture are formed of ascetic hermetic communes supported by unique values; and mystical counterculture, which are “looking for the right thing in themselves, are introverts and seeking deliberately to preserve their original values.” These three separate forms of counterculture are not appointed descriptions of counterculture groups; they are predominated forms of counterculture according to their characteristics and tendencies. The second theoretical theme of this postgraduate studies final work is examined through culture connection with trademark and the controlled consumption prism. This final work reveals the meanings of trademark, elements, and functions, where culture is identified as one of the important subjects. Described are modern and postmodern trademark production and destruction aspects in the culture trajectory, and the differences are emphasised between those currents. There is also a great importance attached to the estimation of the styles of the decisions taken by modern consumers in the cultural influential context. This... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – žinių vadybos procesų tarpkultūrinės sąveikos kontekste ypatumai Lietuvoje įsikūrusiose tarptautinėse kompanijose. Darbo tikslas – atskleisti kultūrinių skirtumų raišką žinių vadybos procesuose tarptautinėse organizacijose, įsikūrusiose Lietuvoje. Teorinėje darbo dalyje išskiriami pagrindiniai žinių vadybos aspektai bei pagrindiniai tarpkultūriniai skirtumai remiantis G. Hofstede (1997) kultūrinėmis dimensijomis, pasireiškiantys organizaciniame kontekste ir profesinėje veikloje. Remiantis išskirtais žinių vadybos aspektais ir tarpkultūriniais skirtumais yra atskleidžiami pagrindiniai žinių vadybos procesų savitumai, tarpkultūriniame kontekste. Atliekant Švedijos, Japonijos ir Didžiosios Britanijos įmonių atvejų analizę buvo nustatyta, kad įmonės nacionalinė kultūra atsispindi kompanijų žinių vadybos procesuose. Buvo atskleista, kad viena iš daugiausiai žinių vadybos procesams įtakos daranti yra individualizmo ir kolektyvizmo dimensija. Tyrimas taip pat atskleidė, kad ne tik nacionalinės kultūros bruožai turi įtakos žinių vadybos raiškai, kartais jie yra nustelbiami ir kompanijos atstovaujamo sektoriaus ir jo veiklos specifikos, kuri yra reglamentuojama įstatymų. Atvejo analizės tyrimas parodė, kad savitas istorinis, socialinis, institucinis Lietuvos žinių kontekstas turi įtakos žinių vadybos procesų, siūlomų įmonių centrinių būstinių, svarbos suvokimui ir atitinkam žinių panaudojimui. / The subject of the Master‘s thesis is the distinctiveness of the knowledge management processes in the context of cross-cultural interaction within Lithuania-based international enterprises. The aim of this work is to reveal the expression of cultural differences in the processes of knowledge management within Lithuania-based international enterprises. In the theoretical part of the thesis the basic aspects of knowledge management are distinguished and the basic cross-cultural differences are explained based on G.Hofstede’s (1997) cultural dimensions that occur in organizational context and are a part of professional activities. Based on these distinguished aspects of knowledge management and cross-cultural differences, the basic particularities of knowledge management processes within cross-cultural context were discovered. Analysis of cases of Swedish, Japanese and British enterprises revealed that national cultures were mirrored in the processes of knowledge management employed by these companies. It was disclosed that individualism and collectivism were the main dimensions determining the flow of knowledge management processes. The analysis also discovered that national cultural features were not the only factors that influenced knowledge management processes. Sometimes the specifics of a sector enterprise worked in or the enterprise’s own specifics that were being determined legally played a more crucial role than cultural uniqueness. Case analysis revealed that... [to full text]