Šiame magistriniame darbe yra apžvelgiami tėvų pareigų išlaikyti savo vaikus reglamentavimo ypatumai Lietuvoje ir Latvijoje, atsižvelgiant į problematiškesnius aspektus. Šis magistro baigiamasis darbas yra originalus tuo, kad jame ne tik išsamiai analizuojami ne tik tarptautiniai, šalies, bet Latvijos teisės aktai, bet atskleidžiamos įvairios mokslininkų nuomonės apie Lietuvos ir Latvijos tėvų pareigų išlaikyti savo vaikus reguliavimo problematiką. Vaikų išlaikymo santykių teisiniam reglamentavimui yra skirtas pirmas skyrius. Todėl jame aprašomas vaikų išlaikymo santykių teisinis reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktuose ir vaikų išlaikymo santykių teisinė bazė pagal Lietuvos ir Latvijos teisės aktus. Antrajame skyriuje yra analizuojamas vaikų išlaikymo pareigos atsiradimas bei pabaiga Latvijos ir Lietuvos teisės aktuose. Ši analizė pradedama nuo vaikų išlaikymo pareigos atsiradimo, kol pereinama prie kreipimosi dėl išlaikymo teisės ypatumų ir vaikų išlaikymo analizės santuokos nutraukimo atvejais ir baigiama valstybių teikiamo vaikų išlaikymo palyginimu. Trečiajame skyriuje aptariamas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo nustatymas Lietuvoje ir Latvijoje per tėvų turtinės padėties įtakos vaikų išlaikyme nustatymo specifiką, minimalų išlaikymo dydį, vaikui skirto išlaikymo panaudojimo teisinį reglamentavimą bei prevencinių priemonių vaikų išlaikyme taikymo charakteristiką. Magistro darbas užbaigiamas išvadomis bei pateikiamas pasiūlymas. / This master thesis is an overview of the duties of parents for children support in the regulatory features in Lithuania and Latvia, according to the more troubling aspects. The author analyses in details the international, national legislation and regulation of Latvia in the of parent‘s obligation for children support. But also the original performance has done in revealing various opinions about parental responsibility for children support adjustment problems in this paperwork. The legal regulation of child maintenance relations is covered in the first chapter of this mater thesis. Therefore, it describes the child support legal regulation of the European Union legislation and the maintenance of children under the legal framework for relations in the Lithuanian and Latvian legislation. The second section of this written paper researches the duration of duty for children support by Latvian and Lithuanian child maintenance laws. This part of the master thesis covers the review of: origin of this duty, the right of application for maintenance characteristics, child support in divorce cases and comparison of child support. The third section of the paper deals with proportionality between the needs of the child and the finiancial status of parents in Lithuania and Latvia. This overview covers: the specific determination of parents' economic status on child maintenance, minimum amount of maintenance, the regulation for the use of child maintenance and the peculiarity of... [to full text]

Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, bei kiti šiam laikui prilyginami laikotarpiai. Lietuvoje teisės aktais yra įtvirtintas itin griežtas darbo laiko reguliavimo modelis: yra nustatyta maksimali darbo dienos ir savaitės trukmė, viršvalandinis darbas yra galimas tik nustatytais atvejais. Viena iš pagrindinių darbo laiko reglamentavimo problemų yra nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas yra suinteresuotas dirbti kuo trumpiau ir už tai gauti didelį atlygį, o darbdavys nori, kad darbuotojas dirbtų kuo ilgiau ir mokėti jam kuo mažiau. Siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas atskirų kategorijų asmenims, yra nustatytos specialios taisyklės, susijusios su jų darbo laiko trukme. Lietuvoje darbo laiko reguliavimas iš esmės yra panašus į Rusijos Federacijos ir Latvijos Respublikos darbo laiko reglamentavimą, todėl darbuotojams, migruojantiems dirbti į šias kaimynines valstybes, yra užsitikrinamos tokios pačios darbo sąlygos, laiko prasme, kaip ir Lietuvoje. / Working time is any period during which the employee must work carrying out his activity or duties, and other periods equivalent to it. The legal acts of Lithuania establish particularly strict regulation of working time: it is fixed maximum daily and weekly working time and overtime works may be applied only in specified cases. The main problem regarding the regulation of working time is disagreement between the employer and the employee. The employee is interested to work less and to receive high salary whereas the employer is willing to fix longer working hours and to pay low salary. In order to ensure safe and non-hazardous working conditions special rules regarding the duration of working time are established for a specific category of workers. Since the regulation of working time in Lithuania is similar to the regulation of working time in the Federation of Russia and to the regulation of working time in the Republic of Latvia for the employers going to work to these neighbourhood countries the same working conditions, by means of working time, shall be ensured.

The aim of the research – to define the content, functions, manifestations, forms of the concept of legal culture and to investigate the specific character of the legal culture of Latvian senior-grade elementary school pupils, developing proposals for improvement of acquisition of the legal culture by elementary school pupils. Thus, no research studies of legal culture are actually being made in Latvia, and also attention is insufficiently paid to it in the studies of law, and in political and sociological studies. The scientific novelty of the Doctoral Dissertation is characterised by the fact that the Doctoral Dissertation is dedicated to the legal culture, its updating and consolidating in the scientific and research environment in Latvia. Moreover, such an original research study of the legal culture of Latvian elementary school pupils has been made for the first time in Latvia. / Daktaro disertacijos tikslas – santykio tarp įstatymo ir kultūros apibrėžimas, išryškinant reguliavimo sistemų tarpusavio santykį, kaip socialinių santykių, kurie taip pat yra apibrėžiami teisine kultūra, pagrindą. Autorius nagrinėja terminologijos, susijusios su terminais „teisinė kultūra“, „juridinė kultūra“ ir „įstatymo kultūra“, dilemą, analizuoja teisinės kultūros interpretaciją per įvairių mokslo šakų tyrimus, išskirdamas siaurąjį (mikro lygį) ir platųjį (makro lygį) teisinės kultūros supratimą, apsvarstydamas pagrindines teisinės kultūros formas, funkcijas ir elementus, apibūdindamas virtualią teisinę kultūrą kaip naują teisinės kultūros lygį, taip pat pabrėžia specifinį teisinės kultūros pobūdį pasaulinės krizės sąlygomis. Kaip šio tyrimo dalis, buvo atlikta vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokinių teisinės kultūros studija, kuria buvo siekiama išanalizuoti jų požiūrį į pareigą mokytis ir pamokų nelankymo priežastis, ypač atkreipiant dėmesį į 9 klasės mokinių požiūrį į įstatymą ir teisinės elgsenos modelio pasirinkimą, išanalizuojant teisinės kultūros pritaikymą studijų standartams. Galiausiai, buvo padarytos išvados bei pateikti pasiūlymai dėl tolimesnių tyrimų, įstatymų ir nuostatų tobulinimo, programos įdiegiant teisinę kultūrą plėtojimo, atkreipiant ypatingą dėmesį į teisinės kultūros įsisavinimą mokslo įstaigose ir visuomenėje apskritai.

Tyrimo „Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos 1990 – 2012“ tikslas yra atlikti Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemų, paslaugų teikėjų (institucijų, kurios yra atsakingos už profesinio orientavimo paslaugų teikimą, kokybę, plėtotę) lyginamąją analizę. Tyrimo ataskaitą sudaro 4 skyriai. Pirmame skyriuje analizuojama ir lyginama abiejų šalių profesinio orientavimo sistemų raida nuo 1990 m. iki 2012 m. Antrame skyriuje analizuojamos ir lyginamos profesinio informavimo struktūros t.y., už profesinį orientavimą atsakingos institucijos. Trečiame skyriuje analizuojamos ir lyginamos Lietuvos ir Latvijos profesinio informavimo internetinės duomenų bazės. Ketvirtame skyriuje lyginami Lietuvos ir Latvijos profesinį orientavimą reglamentuojantys teisiniai dokumentai.Tyrimas grindžiamas prielaida, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos plėtojamos skirtingai, nepaisant to, kad yra kaimyninės šalys ir jas sieja istoriniai bei politiniai įvykiai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos profesinio orientavimo sistemos yra plėtojamos skirtingai, nes: priimami skirtingo pobūdžio įstatymai, orientuojamasi į skirtingas profesinio orientavimo sistemos dalis ir t.t. Nors rasta ir labai daug panašumų: Europos Sąjungos fondų vykdyti tokie pat arba panašūs projektai, sutampa, kai kurių už profesinį orientavimą atsakingų institucijų veiklą ir t.t. Tačiau negalima patvirtinti, kad Lietuvos profesinio orientavimo sistema yra labiau išvystyta negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research “Lithuanian and Latvian Systems of Professional Orientation in 1990-2012” is to perform a comparative analysis between the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems and the service providers (institutions, responsible for vocational guidance service providing, their quality and development). The research report consists of 4 chapters. In the first one, there are analysed and compared the development of vocational guidance systems from 1900 till 2012 in both countries. In the second chapter, there are analysed and compared professional information structures, i. e. institutions, responsible for vocational guidance. In the third chapter, there are analysed and compared internet data bases of the Lithuanian and Latvian professional information. In the last chapter of the report, the legal documents regulating the Lithuanian and Latvian vocational guidance are compared. The research is grounded on the assumption that despite the Lithuanian and Latvian common historical and political events, the vocational guidance systems are developed differently in both countries. The research showed that the Lithuanian and Latvian vocational guidance systems are developed differently, because: the legislation is drafted of different character, it is oriented to different vocational guidance systems parts, etc. Even though there were certain similarities found: same projects, developed by the European Union funds, activity of some institutions, responsible for... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]