This masters’ treatise is named Baroque literature of Lithuania. It presents panorama of baroque literature in Lithuania in limits of present country. To reach this goal it analyses the literature from the three positions. Firstly, studies the political and historical backgrounds of the state from the early 16th century till the middle of 18th century. Secondly, shows the silhouettes and productions of the most famous and less known, or already forgotten writers, who wrote their compositions in Polish, Lithuanian and Latin languages. Thirdly, presents the most popular kinds of literature of this age. The dissertation consists of three chapters. The first chapter shows general background of baroque epoch development in West Europe. Explains the mining of baroque term and presents the historical and social circumstances of development of the stile in Lithuania. The development of literature of the trend appears on the last part of the chapter, which briefly describes the activity of Vilnius University – the place where was created baroque literature of Lithuania. The second chapter was divided for three parts with regard to languages’ situation of the country and includes by two representatives of everyone of it. Latin language represents M.K. Sarbiewski and Z. Lauksmin, Polish language – P. Skarga and Z. Morsztyn, Lithuanian language – M. Daukša and K. Širvydas. The last part of the chapter shows the first women in literature, who’s activity coincidenced with the baroque... [to full text]

Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text]

This dissertation makes use of Pierre Bourdieu’s and Pascale Casanova’s theoretical work to analyse the hitherto unexplored Soviet and post-Soviet Russian literature in Lithuania through the methodological lens of the sociology of literature. The research focuses on the poetry that dominated the literary scene within the specified time frame. The Russian literature of Lithuania is examined as a partly independent segment of the literary field, whose characteristics unfold through its relationships with the national fields of Lithuanian and Russian literature as well as the global space of literature. The structure and development of this segment and its relations to the national literary fields are analysed by way of exploring the individual and collective strategies of the agents of this segment. The publications which represent the different poles in the literary field tend to emphasise the minority or diasporic identity associated with this segment: during the Soviet times – Literary Lithuania, a journal-almanach censored by the Soviet ideology and the Samisdat almanach For One’s Own; after the fall of the Soviet Union – Vinius, a journal published by the Lithuanian Writers’ Union and the online project The Indoeuropean Dictation. The individual strategies of the poets of different generations, which are interpreted as respectively stories of failure (Jurij Dubasov, Jurij Grigorjev, Mikhail Didusenko) and success (Jurij Kobrin, Georgij Jefremov, Lena Eltang) reveal not... [to full text] / Disertacijoje iš literatūros sociologijos perspektyvos, remiantis Pierre’o Bourdieu ir Pascale Casanovos darbais, tiriama iki šiol nenagrinėta Lietuvos rusų literatūra sovietmečiu bei posovietmečiu. Susitelkiama į poeziją, kuri aptariamu laikotarpiu vyrauja kiekybiškai. Lietuvos rusų literatūra laikoma iš dalies savarankišku literatūros lauko segmentu, kurio ypatybės išryškėja santykiuose su nacionaliniais lietuvių ir rusų literatūros laukais bei tarptautine literatūros erdve. Segmento struktūra, raida ir ryšiai su nacionaliniais laukais atskleidžiami analizuojant individualias bei kolektyvines lauko dalyvių strategijas. Pastarųjų polinkis pabrėžti mažumos ar diasporos tapatybę aiškėja iš skirtingus lauko polius reprezentuojančių leidinių: sovietmečiu – cenzūruoto almanacho-žurnalo Literatūrinė Lietuva ir savilaidos almanacho Saviems; posovietmečiu – Lietuvos rašytojų sąjungos žurnalo Vilnius ir interneto projekto Indoeuropietiškasis diktantas. Individualios skirtingų kartų poetų strategijos, interpretuojamos kaip pralaimėjimo (Jurijus Dubasovas, Jurijus Grigorjevas, Michailas Didusenko) ir sėkmės siužetai (Jurijus Kobrinas, Georgijus Jefremovas, Lena Eltang), atskleidžia ne tik užimtas padėtis, bet ir segmento galimybių erdvės ypatumus. Sovietmečiu galimybių erdvė buvo apribota vienakrypčio literatūrinio tarpininkavimo vaidmeniu. Atgimimo laikotarpiu ir ypač atkūrus Nepriklausomybę padėčių repertuaras platėjo, tačiau istoriškai sąlygota segmento struktūra buvo nepalanki... [toliau žr. visą tekstą]