Mokyklos aplinką, jos įtaką vaiko asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai lietuvių ir užsienio autorių. Mokinių nesaugumas mokykloje gali turėti labai neigiamas pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai, mokymosi rezultatams, mokymosi motyvacijai, prastėja socialiniai įgūdžiai. Visa tai gali sukelti kliūtis tokių mokinių sėkmingai adaptacijai visuomenėje, socialinei integracijai. Mokinių psichologinei savijautai turi įtakos patiriamas smurtas, patyčios. Kadangi smurto apraiškų mokykloje pasitaiko gana dažnai, susiduriama su problema, kad mokyklose mokiniai pasijunta nesaugūs dėl bendramokslių smurto, tai savo ruožtu daro įtaką jų mokymosi motyvacijai, savirealizacijai, socializacijai. Patyrę smurtą mokiniai dažniausiai jaučia nerimą ir baimę. Nerimas iš esmės kyla iš subjektyvaus vertinimo, kad kilo grėsmė fiziniams ar psichologiniams „aš“. Mokiniui labai sunku susidoroti su tokia psichologine būsena ir jeigu šalia nėra žmonių, kuriais gali pasitikėti, jis praranda saugumo jausmą. Tokia ilgalaikė būsena gali turėti skaudžių pasekmių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų VI – IX klasių mokinių saugumo mokykloje ir patiriamo nerimo sąsajas. Tyrimo metodai ir tiriamieji. Tyrimui naudotas Mokyklos aplinkos saugumo klausimynas, Patyčių testas ir Mokyklinio nerimo testas. Tyrime dalyvavo 590 mokiniai: 296 mergaitės ir 294 berniukai. Tirti šeštų – devintų klasių mokiniai. Mokinių amžius nuo 11 iki 17 metų... [toliau žr. visą tekstą] / School safetly is one of the major problems in Lithuania and whole world as well. This problem prevails everywhere, in the shools and outside their borders. The purpose of the study was to assess the relationship between school safety and shool anxiety among 6 th and 9 th class students. Drug dealing or alcohol outlets anywhere near a school increase the likelihood of substance abuse-fueled antisocial behavior, either by students or against students. Children who feel safe are both psychologically and physiologically more receptive to learning. Material and methods. The date of the anonymous survey OFM 590, sixth, seventh, eighth and ningth - grade students (aged 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 tears respectively) from six secondary shools of Kaunas, conducted in the spring of 2009, were analyzed. The studentas completed the school safetly questionnaire, school bullying test that included self-report being bullied by others, and school anxiety test. The response rate was 90 %. Results. The statistic date analysis shows that 9,2 % boys and 5,8 % girls doesn‘t feel safe at shool. Most not safetly places for girls at shool are: shool yard (44,6 %), school corridors, (42,3%), breake time (40,1 %). Most not safetly places for boys at school are: break time (32,5 %), school yard (31,7 proc.), school corridors (31,6 proc.), answearing in class (24,8 proc.), at school parties (22,0 %.), canteen (18,9 %). Conclussion. The reasearch doesn‘t indicate relationship between safetly of school... [to full text]

Bendrojo lavinimo mokykla yra vaikų ir jaunimo ugdymo bei suaugusiųjų švietimo įstaiga, teikianti bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Mokyklos prasmė yra ypatinga. Aplinka, kurioje vaikas būna didžiausią dienos dalį, tai ne tik estetiškas vaizdas, bet ir emocinė terpė, nuo kurios priklsauso moksleivių fizinė, psichinė, dvasinė, intelektinė, emocinė gerovė. Todėl labai svarbu kokioje aplinkoje vyksta ugdytinių bei ugdytojų darbo procesas. Sudarius jiems visas reikalingas sąlygas šis procesas vyks sklandžiau. Standartų kaip kūrti ir valdyti mokyklos aplinką nėra. Kiekviena ugdymo įstaiga savo aplinką tvarko taip, kaip tai suvokia, pagal turimas galimybes ir sąlygas. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti dabartinę Lietuvos kaimo mokyklų išorinės aplinkos (eksterjero) būklę ir jos formavimo galimybės. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo keliami sekantys uždaviniai: 1) išanalizuoti kaimo mokyklų esamą išorinės aplinkos (eksterjero) būklę; 2) pateikti kaimo mokyklų teritorijų formavimo pasiūlymus. Atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaimo mokyklų išorės aplinka nėra pakankamai tvarkoma, o dažnai net neatitinka higienos ir saugos reikalavimų. Dėl lėšų stokos mokyklos teritorijos nepasižymi gražiu landšaftu ir neturi reikalingiausios ir būtiniausios įrangos. Kaimo švietimo įstaigos pakankamai dažnai nėra pajėgios ugdyti vaiką estetiškai sutvarkytoje aplinkoje, o tokių mokyklų bendruomenėje neatsiranda žmonių su pakankamom žiniom kaip kurti ir formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / General education school is institution for children, junior and adult, which gives primary, basic and secondary education. The point of school is very special. Environment where child spent his most part of the day is not only aesthetic view but emotional environment – from which belongs schoolchildren’s state of mind, morale, intellectual, emotional welfare. So atmosphere is very important for working process. We don’t have standard how we must create and hold school’s atmosphere. Each institution make it how it is possible and how its better for students. The goal of this work to ascertain environment of Lithuanian schools in village and their formative opportunity. For the attainment of purpose was thought about such tasks as: 1) to analyze external ( exterior) village school’s condition, 2) to represent formative suggestion . After research i understand that external environment of Lithuanian schools is not so good, often even below standard of hygiene and safety. Schools don’t have enough money to make nice landscape, don’t have primary commodities. Education offices in village cant to give such opportunity to educate student in aesthetically ordered environment, and school’s community can’t to do this because they don’t have enough knowledge about how to make or create modern landscape in school territory.