Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Magistro darbo tema – „Biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi“. Magistro darbo objektas – biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi. Pagrindinis šio darbo tikslas – atskleisti biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi. Magistro darbas susideda iš keturių dalių. Pirmoje darbo dalyje trumpai apžvelgiamos svarbiausios asmenybės koncepcijos, padedančios pažvelgti į sąsajas su veiksniais, lemiančiais žmogaus nusikalstamą elgesį. Pateikiama nusikaltusio nepilnamečio asmenybės sąvoka bei tipologija. Analizuojama nusikaltusio nepilnamečio asmenybės bruožų charakteristika. Ši analizė siejama su statistiniais duomenimis, kurie atskleidžia, kokie asmenys padarė nusikaltimus per statistinius metus (lytis, pilietybė, amžius ir pan). Antra dalis skirta biologinių faktorių įtakai nusikaltusio nepilnamečio asmenybei bei jos elgesiui atskleisti. Kalbant apie nepilnamečius ir jų elgesį, išskiriamas agresijos bruožas. Pristatomos agresyvų elgesį aiškinančios teorijos, leidžiančios geriau suprasti šio elgesio atsiradimo ir išlikimo priežastys. Pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių teorinių krypčių autorių išskirtiems biologiniams asocialaus elgesio rizikos faktoriams, t.y. tokiems faktoriams, kurie turi potencinę galimybę sutrikdyti normalų vaiko vystimąsi. Tai hormoninės veiklos sutrikimo įtaka nepilnamečio elgesiui, struktūriniai pakitimai galvos... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the Master’s thesis is "The Influence of Biological and Social Factors on the Formation of the Personality of a Juvenile Offender". The object of this Master’s thesis is the influence of biological and social factors on the formation of the personality of a juvenile offender. The main aim of this work is to reveal the influence of biological and social factors on the formation of the personality of a juvenile offender. This Master’s thesis is comprised of four parts. The first part presents a short review of the main personality concepts that allow looking at the relations with factors, influencing criminal behaviour of an individual. This part presents the term and typology of a personality of a juvenile offender and analyses the characteristics of his personality traits. This analysis is related to statistical data that reveals what persons have committed crimes during a statistical year (sex, nationality, age, education, etc.). The second part reveals the influence of biological factors on the personality and behaviour of a juvenile offender. Talking about the young people and their behaviour, this part accentuates aggression and presents the theories on the aggressive behaviour that allow getting a better understanding of the reasons for the occurrence and remaining of this behaviour. The main attention is focused on the biological risk factors of asocial behaviour, indicated by authors of various theoretical trends, i.e. such factors that have a potential... [to full text]