Negrynieji pinigai vis labiau iš apyvartos išstumia grynuosius pinigus ir ypač verslo pasaulyje tampa viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių. Piniginių prievolių vykdymas negrynaisiais pinigais vyksta tarpininkaujant bankams, paprastai – per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai, kokia yra dabar, visas finansų sektorius, įskaitant bankus, nuolat susiduria su įvairiomis rizikomis, dėl ko šio sektoriaus subjektų veikla pasitikima vis mažiau. Todėl šiuo darbu buvo siekiama, pirmiausia, susipažinti su mokėjimo sistemomis, joms būdingomis rizikomis bei jų valdymo būdais, išnagrinėti, kaip vystėsi Lietuvos mokėjimų sistemos, kokios jos yra ir kaip veikia dabar, kas jų laukia ateityje. Antra, daug dėmesio buvo skiriama piniginių prievolių vykdymo principams ir jų specifikai, vykdant pinigines prievoles per mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas. Buvo analizuojamas piniginės prievolės vykdymo mokėjimo sistemose mechanizmas, piniginės prievolės įvykdymo laikas, vieta ir valiuta. Išsamiai buvo išnagrinėta banko atsakomybė už kliento pateikto mokėjimo nurodymo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei rizikos ir atsakomybės pasiskirstymas bankų nemokumo atveju. Rašant darbą buvo remiamasi užsienio autoriais – finansų ir bankų teisės specialistais, daug naudingos informacijos suteikė Lietuvos banko bei Europos Centrinio banko interneto svetainės. Žinoma, neapsieita ir be teisės aktų analizės. Analizuojami buvo ne tik dabar galiojantys Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Non-cash money increasingly displaces cash money and has become one of the main means of settlement in the business world. Non-cash performance of monetary obligations is proceeded through intermediation of banks, usually – through the payment and settlement systems. Considering the current complicated market situation, all finance sector, including banks, is constantly exposed to different risks, which results in decreased confidence in banks. Thus this thesis, first, introduces payment and settlement systems, related risks and their management instruments, analyses development of the Lithuanian payment systems, describes current Lithuanian payment systems, the way they operate, and their future prospects. Second, attention was paid to the peculiarities of performing monetary obligations in payment and settlement systems. The mechanism, time, place and currency of performing monetary obligations in payment and settlement systems have been analysed. Bank‘s liability for non-execution or an improper execution of the client‘s payment order, as well as allocation of risks and liabilities in case of bank‘s insolvency, have also been analysed in detail. The thesis is mainly based on two foreign authors – experts in finance and banking law, also a lot of useful information was provided by the websites of the Bank of Lithuania and European Central Bank. Of course, it was impossible to manage the thesis without analysing legal acts. Not only currently applicable legal acts of... [to full text]

Santrauka 1990 m. balandžio 5 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo“ buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, pirma institucija, kuri vykdė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę po Nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Pagrindinis įstatymas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu Departamentai vykdo žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, miško, kraštovaizdžio, augalijos, gyvūnijos bei kitų gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę, tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, teisingai apskaičiuoja mokesčius už gamtos išteklių naudojimą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinę bazę nuolat tobulinama. Paskutinis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary On April 5, 1990 by the law „Trough organs of state accountable to the Supreme Council of the Republic of Lithuania establishment“ was founded environmental protection department of the Republic of Lithuania, the first institution which performed environment protection state control after re-establishment of state independence. Today environment protection state control in the Republic of Lithuania perfom regional subjects of state administration – environmental protection departments of the regions, which subordinate to Ministry of Environment. Nonregular environment protection inspectors acting on public base as assistants of environment protection state control officials, help to perform environment protection state control for officials of environment protection state control. The main law which follow environment protection state control officials is the law of environment protection state control. According this law, departments perform the use, renew and protection state control of land, entrails of the earth, surface and underground water, environmental air, forests, landscape, flora, fauna and other natural reserves, verify whether natural and legal persons, enterprises without legal person rights perfom environment protection and use natural reserves according rule requirements, calculate taxes for the use of natural reserves correctly. Law base of environment protection state control is costantly improving. The last most important event of this field is... [to full text]