Santrauka Šis magistro darbas yra skirtas nusikaltimo aukos ir jos viktimizacijos problemoms nagrinėti. Darbe pateikiama nusikaltimo aukos samprata, jos viktimologinė charakteristika, kompleksiškai analizuojami teisiniai aktai, reglamentuojantys nusikaltimų aukų teisinį statusą, nagrinėjama viktimizacija ir viktimiškumas, analizuojamos viktimizacijos problemos, viktimologinės prevencijos galimybės ginant nusikaltimų aukų interesus, siekiant užkirsti kelią tolesniam viktimizacijos procesui. Šio darbo tikslas – kompleksiškai išnagrinėti nusikaltimo aukos teorinius pagrindus bei kompleksiškai nagrinėjant opiausias nusikaltimo aukos viktimizacijos problemas, numatyti galimus ir tinkamiausius jų sprendimo būdus. Nusikaltimų aukų teisinis statusas, socialinė apsauga tiesiogiai priklauso nuo galiojančių teisės normų, jų veiksmingo taikymo, keliamų uždavinių įgyvendinimo, teisinių santykių reguliavimo kokybės. Įsigaliojus naujiems baudžiamiesiems įstatymams nusikaltimų aukų problemos pradėtos spręsti kiekybiškai ir kokybiškai pažangesnėmis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. De jure suteikiamos galimybės nusikaltimo aukai lygiaverčiai dalyvauti procese, gauti reikiamą teisinę pagalbą ir paramą, tačiau de facto nusikaltimų aukų teisinė padėtis mažai pakito, t.y. kol kas tik minimalios apimties kokybiška pagalba realiai teikiama. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirma dalis skirta nusikaltimo aukos sampratai. Čia pateikiama aukos samprata, analizuojamas nusikaltimo aukos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The purpose of Master’s Thesis is to tackle the problems of the crime victim and his or her victimization. This thesis includes a definition of crime victim, it’s victimologic characteristics, complex analysis of legislation, fine-tuning the legal status of crime victims, analysis of victimization and victimity, problems of victimization, possibilities of victimologic prevention protecting the interests of crime victims, in order to prevent a further victimization process. The goal of this Thesis – to make complex analysis of theoretical basis of crime victim, and determine the best and possible ways of solving the most tender victimization problems of the crime victims in a complex way. Legal status of crime victims, their social security is closely related to the active rules of law, their effective application, implementation of determined goals, quality of control of legal relations. As the new criminal law entered into force, the problems of crime victims are solved in both qualitatively and quantitatively more progressive legal and social means. De jure ensures the possibilities to the crime victim to equivalently participate in the process, receive necessary legal help and support, although de facto the legal status of crime victims did not significantly change, i.e. only minimal sufficient support is actually provided so far. This Thesis consists of three parts. The first part introduces the description of crime victim. It includes the description of crime... [to full text]

Darbe nagrinėjama nusikaltimų informatikai samprata, jos esminiai požymiai, analizuojamos vyraujančios nusikaltimų informatikai sampratos teisinėje literatūroje. Taip pat nagrinėjami nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXX skyriuje „Nusikaltimai informatikai“ nusikaltimų informatikai sampratos kontekste. Darbe autorius pateikia, jo požiūriu, priimtiniausią nusikaltimų informatikai sampratą ir nagrinėja šios sampratos galimą įtaką nusikaltimų informatikai reguliavimui Lietuvoje. Darbe analizuojami nusikaltimų informatikai požymiai, iš kurių didesnes diskusijas sukelia nusikaltimo informatikai objektas ir dalykas. Vieni autoriai teigia, kad nusikaltimų informatikai objektas yra santykiai, susiję su informacijos ir informacijos resursų saugiu kūrimu, naudojimu ir platinimu, kitų nuomone nusikaltimų informatikai objektas yra informacija. Tačiau darbe autorius nepritaria tokiam požiūriui ir mano, kad priimtiniausia nuomonė dėl nusikaltimo informatikai objekto, apibūdinanti kaip visuomeninius santykius, susijusius su kompiuterinės informacijos saugumu. Autorius pateikia nuomonę, kad nusikaltimų informatikai dalykas kompiuterinė informacija dėl savo savybės nekisti pakitus ją sudarantiems kompiuteriniams duomenims ne visuomet atspindi nusikaltimų informatikai esmę. Dėl to, manytina, kad nusikaltimų informatikai dalyku turėtų būti įvardinti kompiuteriniai duomenys. / The main topics were found out during this study are: the conception of crimes against informatics, the main indications and analyzing of conception of crimes against informatics according the law literature. The criminal activities named in Chapter XXX of Criminal Code of the Republic of Lithuania are also described in this study. According the author point of view, we proposes the most attractive conception of crimes against informatics and researching possible influence on regulation of such crimes type in Republic of Lithuania of it. In this study the author analyzed indications of crime against informatics. The main causes of discussion are crime against informatics object and subject. There are different opinions about it. One of these opinions suggests that the object of that kind of crime is relationships, which are related to safe creation, use and broadcasting of information and information resources. Another opinion – object is information. The author of this study is disagree with such opinions and supposes that the most suitable opinion of conception of object have to describe the social relationships, related to security of computer information. He thinks that the subject of crime against informatics, computer information because of it feature to stay unchangeable even if computer data has been changed, inadequate the crime substance. The author suggests that the subject of crime against informatics is computer data. The author analyzes different... [to full text]

Magistrinį darbą sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis. Pirma dalį sudaro išsami nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėčių analizė. Antroje dalyje analizuojama kaltininko asmenybė bei nagrinėjami statistiniai duomenys. Darbe atskleidžiama nusikaltimų žmogaus gyvybei samprata, aptariama jų raida, pateikiama pagrindinės nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėties elementų (objekto ir nukentėjusiojo, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės) analizė, lyginamuoju aspektu pateikiami Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos bei Estijos baudžiamųjų įstatymų skirtumai. Pateikiama išsami kiekvieno Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII skyriaus numatyto nusikaltimo analizė. Darbe analizuojami nužudymą kvalifikuojantys bei privilegijuojantys požymiai kartu atkreipiant dėmesį į minėtų valstybių reglamentavimo skirtumus. Darbas yra įdomus tuo, kad be kvalifikuotų ir privilegijuotų nužudymo sudėčių, yra nagrinėjami ir kiti nusikaltimai žmogaus gyvybei. Analizuojama neatsargaus gyvybės atėmimo, sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės ir padėjimo nusižudyti sudėtys. Be to aptariami tokie klausimai kaip juridinių asmenų atsakomybės klausimas pagal BK 132 straipsnio 4 dalį, aktyvios eutanazijos ir padėjimo nusižudyti atskyrimas. Darbe taip pat atskleidžiama kaltininko samprata, jos struktūriniai elementai. Analizuojamų duomenų pagrindų atskleidžiami demografiniai –socialiniai požymiai, o taip pat nurodoma psichologinių požymių įtaka kaltininkų elgesiui. / The master paper consists of two parts. The first part covers a detailed analysis of the compositions of crimes against human life. The second part features a culprit’s personality and investigates statistical data. The work reveals the conception of crimes against human life, discusses their development, provides the analysis of the elements of the main composition of crimes against human life (object and victim, the objective side, subject, the subjective side). The differences between the criminal laws of Russia, Poland, Germany, Latvia and Estonia are presented at comparative level. The paper includes a detailed analysis of each crime indicated in Chapter XVII of the Penal Code of the Republic of Lithuania. The work analyses the evidence classifying and privileging a murder both paying attention to the differences of the regulation of the countries abovementioned. The interesting aspect of the paper lies in the investigation of other crimes against human life, apart from qualified and privileged compositions of a crime. The compositions of reckless killing, instigating to commit a suicide or reducing to a suicide or help to commit a suicide are analysed. Furthermore, such issues as the issue of legal persons’ liability according to Part 4 Article 132 of the Penal Code, the separation between active euthanasia and help to commit a suicide. The conception of the culprit, its structural elements are revealed in the paper. On the basis of the data analysed, demographical –... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]