Nepilnamečių nusikalstamumas – viena iš aktualiausių šių dienų Lietuvoje problemų, kelianti grėsmę tiek socialinei, tiek kultūrinei, tiek ekonominei demografinei šalies ateičiai. Šio magistro tikslas – atskleisti nusikaltimus padariusių vaikų resocializacijos galimybes ugdymo institucijoje. Teorinėje dalyje kalbama apie resocializaciją kaip trečiajį prevencijos lygmenį, aptariama resocializacijos samprata teisiniu, pedagoginiu bei psichologiniu aspektais. Didziausias dėmesys skiriamas nusikaltimus padariusiems vaikams. Remiantis moksline literatūra į nusikaltimus linkę vaikai, apibūdinami teisiniu, psichologiniu ir pedagoginiais aspektais. Pagrindinis dėmesys skiriamas šeimai, mokyklai, neformalioms grupėms, visuomenės informavimo priemonėms. Kokybinėje tyrimo dalyje, remiantis moksline literatūra, nagrinėjama nusikaltimus padariusių vaikų konkrečios institucijos (Kauno NTI – PN) resocializacijos galimybės. Išanalizavus dabartinę padėtį, galima teigti, kad įstaigoje inicijuojama švietėjiška veikla, kurios tikslas – paruošti nuteistus nepilnamečius sėkmingam gyvenimui nuolat kintančioje, dinamiškoje visuomenėje, ugdyti įgūdžius, padėsiančius jiems atrasti savo vietą darbo rinkoje bei tapti motyvuota ir kūrybiška asmenybe. Įstaigoje vykdomos švietėjiškos nepilnamečių ugdymo programos, kuriomis siekiama ugdyti nuteistojo kompetencijas bei formuoti asmenybę, sugebančią sėkmingai veikti visuomenėje. / The criminality of youngsters under the age of 18 – is one of the most actual problems of today’s Lithuania. It causes danger to the social, cultural, economical and demographical future of the country. The aim of this master’s thesis is to reveal the educational institution’s possibilities of resocialization of children who commit a crime. In the theoretical part of the thesis we find information about the term “resocialization” from the juridical, pedagogical and psychological aspects. Resocialization was also investigated like third level of prevention. The biggest attention was paid to the children who commit a crime. With the help of scientific literature, we have considered the fact of children’s criminality from the juridical, pedagogical and psychological areas. The big attention also was paid to the family, school, informal groups and means of informing of a society. In the qualitative part of the research according to the scientific literature we have analysed the possibilities of resocialization of children who commit a crime by the example of a very concrete institution - Investigatory Insulator of Kaunas - the House of Correction. After we have investigated the present situation, we can make an assumption that this institution initiates educational activities. Its target is to prepare the condemned youngster to successful living in the dynamic society, to develop their skills and talents to the fullest. It has to help children in finding their place in the... [to full text]

Santrauka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytas reikalavimas gerbti privatų gyvenimą reiškia nuostatą be reikalo neapriboti asmens teisių. Egzistuojant galimybei įstatymų leidėjui pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas už juos nustatyti, asmuo privatumą gali ginti pasitelkęs civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas. Galimais privataus gyvenimo pažeidimais baudžiamosios teisės kontekste laikomi nepagrįstas įsibrovimas, neteisėtas asmens susižinojimo teisės apribojimas, neleistinas faktų apie privatų asmens gyvenimą rinkimas ir paviešinimas. Tikslinga ir adekvati gynyba saugant asmens privatumą turi būti siejama su baudžiamosios atsakomybės pagrįstumu abejojant dėl jos proporcingumo už tokius pažeidimus. Kaip alternatyva galėtų būti administracinė atsakomybė, numatant Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokią atsakomybės rūšį ne tik už tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tada, kai padaryta veika tiksliai atitinka Baudžiomojo kodekso nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Asmuo, padaręs nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui pagal Baudžiamąjį kodeksą, dažniausiai dar yra įtariamas padaręs ir kitą nusikalstamą veiką. Įstatymų bazė, iš esmės atitinkanti asmens privatumo apsaugos standartus, kartais netinkamai aiškinama ir interpretuojama, taip sukuriant tam tikras problemines situacijas. Asmens privatumo teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Right to have private life defense at all criminal law points In Republic of Lithuania Constitution is a demand to respect private life. That means attitude without necessity limit person’s rights. If there is a possibility to a law publisher to make a choice, which law aspect norms define some sort of law breaches and which sanctions for them ascertain, person private defends invoke of civil, administrational or criminal law norms. Presumable private life breaches criminal law clues reputed baseless intrusion, illegal person’s communication right restraint, unallowable facts about private person’s life picking and publicity. Expedient and fidelity defense protecting person’s private must be related with criminal responsibility legitimacy when doubting about it’s proportion for such a breaches. As alternative it may be administrational responsibility , anticipating Administrational law breaches codex such a responsibility sort not for only particular person’s facts handlement breaches. Criminal responsibility must be applied only then, when done action exactly answers Criminal codex regulations criminal act composition attributes. Man, who have done crime person’s private life immunity according to Criminal codex, mostly is suspected for another criminal act. Acts base, mainly adequate person’s private safeguard standards, sometimes is not correctly explained and interpreted. It can cause some sort of problematic situations.