Dendrimerai yra susintetinti tik maždaug prieš 20 metų. Pirmą kartą šis terminas buvo paminėtas D. A. Tomalios, pirmame straipsnyje apie dendrimerus. Tačiau dendritinės struktūros pavyzdžių mes esame matę kiekvienas. Tai galbūt viena iš labiausiai paplitusių topologijų mūsų planetoje. Daugybė pavyzdžių tokių struktūrų randama ir gyvoje, ir negyvoje gamtoje. Tai ir žaibo struktūra, sniego kristalas, išėdimo (rudžių) frakcija, taip pat medžių šakos ir šaknys, gyvų organizmų kraujagyslių ir nervų sistemos – visa tai dendritinės struktūros (1. Pav.) [15]. Tačiau gamta sukūrė mūsų Visatos materijos sudėtį per 10 – 13 bilijonų metų. Tuo tarpu žmonija molekules pradėjo sintetinti tik prieš 200 metų. Būtent todėl dabartinės galimybės sukurti ir kontroliuoti molekulės sudėtį ir dydį yra lyginamos su tuo, ką demonstruoja gamta. / This work researches two different families of the Liquid Crystal Dendrimers structural and optical features. Different Dendrimers are: G1, G2, G3, G4, G5 generations, with different external chain number: n = 4, 8, 16, 32, 64 which are connected to the peripheral part of the Dendrimer molecule. The measurements are made in three different ways: • Dendrimers dissolved in chloroform • Dendrimers being as a liquid crystal substance • Microscope photo examples The results of the research determines that in the different generation dendrimers’ absorption spectrum the first maximum fits the dendrimer molecule core absorption, the second – the internal part, the third – the absorption of the peripheral part. The results of the research as well determine that the maximum absorption of the internal part of the dendrimer molecule depends on the number of the external chain. This dependence let as come to conclusion that increasing the number of the external chain, the spectrum of absorption of the internal part of the dendrimer‘s molecule displaces to the long wave range. The forthcoming displace of the second family is bigger comparing to the first one. This let as come to the conclusion that the second family is more relevant to use the dendrimer as the substance to catch and/or transport the nano particles or molecules.

Paskutiniais dešimtmečiais puslaidininkių fizika vaidino svarbų vaidmenį beveik kiekvienoje šiuolaikinių technologijų srityje. Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje mūsų jau nebetenkina supantys buities ir darbo prietaisai, valdomi naudojantis elektronais. Mums reikalingas didesnis kompiuterių operatyvumas, didesnė atminties talpa, greitesnis telekomunikacinis ryšys, ir todėl reikalingos naujos technologijos bei sprendimai. Naujas žingsnis fotoninės struktūros. Žinių ir technologijų pasiekimai leidžia fotoninių sturktūrų savybes taikyti šviesos valdymui. Dabartiniame optinės fizikos tyrinėjimų etape šviesos sąveika su medžiaga labai aktuali: ji gali atrodyti universali ir invariantiška, kadangi šviesa jau kontroliuojama pasitelkus hibridinius fotoninius kristalus. Šių darinių tyrimai patrauklūs tiek fundamentaliam, tiek taikomajam mokslui. Į opalą infiltravę skystąjį kristalą, gauname hibridinį fotoninį kristalą. Jo optines savybes galima keisti priklausomai nuo infiltruotos medžiagos lūžio rodiklio. Fotoniniai kristalai, reikia tikėtis, bus taikomi ateities fotoniniuose įrenginiuose, telekomunikacijoje. Su šia sritimi siejamos tokios pat ar net didesnės viltys, kokios buvo siejamos su prieš 50 metų išrastu puslaidininkiniu tranzistoriumi, pakeitusiu techniką ir davusiu impulsą naujoms mokslo kryptims. Teoriškai fotoninių kristalų egzistavimą nepriklausomai vienas nuo kito 1987 metais pirmieji aprašė E.Jablonovičius ir S. Johnas. Tačiau prireikė dar dešimt metų, kol buvo... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the rapidly developing technological world. However, fields of communication, computer memory, and data processing require considerable improvements. The speed of data transportation is acceptable but capacity is low. There is a growing need for new technologies that rapidly detect and treat diseases at an early stage or even pre-stage. When we get accustomed to the advance, we demand more compact, energy-efficient, rapidly-responding and environmentally-safe technologies. During the last century this problem was solved by switching to transportation of electronic data, which connected people around the world. This approach had changed our lives, but about twenty years ago this technology reached its limits, while need for an even higher transportation capacity increases. Now we need faster computers and other state-of-the-art technological solutions: electrons are too slow and we have to use photons. Over the last decade, the steady progress regarding ability to fabricate hybrid photonic nanostructures led to a rich variety of different one-, two-, and three-dimensional dielectric/organic and/or metallic periodic structures. They demonstrate qualitatively new and fascinating linear-optical, nonlinear-optical, and quantum-optical features which provide an unprecedented control of light propagation and light-matter interaction. Photonic-based technology, coupled with nanotechnology, can meet many of these challenges. In this work fabrication of hybrid photonic... [to full text]

Paskutiniais dešimtmečiais puslaidininkių fizika vaidino svarbų vaidmenį beveik kiekvienoje šiuolaikinių technologijų srityje. Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje mūsų jau nebetenkina supantys buities ir darbo prietaisai, valdomi naudojantis elektronais. Mums reikalingas didesnis kompiuterių operatyvumas, didesnė atminties talpa, greitesnis telekomunikacinis ryšys, ir todėl reikalingos naujos technologijos bei sprendimai. Naujas žingsnis fotoninės struktūros. Žinių ir technologijų pasiekimai leidžia fotoninių sturktūrų savybes taikyti šviesos valdymui. Dabartiniame optinės fizikos tyrinėjimų etape šviesos sąveika su medžiaga labai aktuali: ji gali atrodyti universali ir invariantiška, kadangi šviesa jau kontroliuojama pasitelkus hibridinius fotoninius kristalus. Šių darinių tyrimai patrauklūs tiek fundamentaliam, tiek taikomajam mokslui. Į opalą infiltravę skystąjį kristalą, gauname hibridinį fotoninį kristalą. Jo optines savybes galima keisti priklausomai nuo infiltruotos medžiagos lūžio rodiklio. Fotoniniai kristalai, reikia tikėtis, bus taikomi ateities fotoniniuose įrenginiuose, telekomunikacijoje. Su šia sritimi siejamos tokios pat ar net didesnės viltys, kokios buvo siejamos su prieš 50 metų išrastu puslaidininkiniu tranzistoriumi, pakeitusiu techniką ir davusiu impulsą naujoms mokslo kryptims. Teoriškai fotoninių kristalų egzistavimą nepriklausomai vienas nuo kito 1987 metais pirmieji aprašė E.Jablonovičius ir S. Johnas. Tačiau prireikė dar dešimt metų, kol buvo... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the rapidly developing technological world. However, fields of communication, computer memory, and data processing require considerable improvements. The speed of data transportation is acceptable but capacity is low. There is a growing need for new technologies that rapidly detect and treat diseases at an early stage or even pre-stage. When we get accustomed to the advance, we demand more compact, energy-efficient, rapidly-responding and environmentally-safe technologies. During the last century this problem was solved by switching to transportation of electronic data, which connected people around the world. This approach had changed our lives, but about twenty years ago this technology reached its limits, while need for an even higher transportation capacity increases. Now we need faster computers and other state-of-the-art technological solutions: electrons are too slow and we have to use photons. Over the last decade, the steady progress regarding ability to fabricate hybrid photonic nanostructures led to a rich variety of different one-, two-, and three-dimensional dielectric/organic and/or metallic periodic structures. They demonstrate qualitatively new and fascinating linear-optical, nonlinear-optical, and quantum-optical features which provide an unprecedented control of light propagation and light-matter interaction. Photonic-based technology, coupled with nanotechnology, can meet many of these challenges. In this work fabrication of hybrid photonic... [to full text]

Saviformuojantys puslaidininkiniai kvantiniai taškai (quantum dots, QDs), kurių charakteringos elektronų subjuostinių (intraband) šuolių energijos yra infraraudonajame spektriniame ruože (3–25 μm), sudaro daugelio fotojutiklių aktyviąją terpę ir yra aktualūs taikymams šiuolaikinėje optoelektronikoje. Disertacijoje nagrinėjami molekulinio pluoštelio epitaksijos būdu užauginti: -- InAs kvantiniai taškai, įterpti į GaAs matricą ir GaAs/AlAs supergardelę; -- InAs kvantiniai taškai be ir su įtempimus sumažinančiuoju InGaAs sluoksniu, įterpti į kompozitinę GaAs/AlAs kvantinę duobę; -- skirtingo aukščio koloniniai InGaAs kvantiniai taškai arba kvantiniai strypeliai (quantum rods, QRs), apsupti dvimačiu InGaAs sluoksniu, ir užauginti naudojant arba As2, arba As4 šaltinį. Taikant moduliacinę atspindžio spektroskopiją ir fotoliuminescenciją, buvo ištirtos šių darinių optinės savybės bei jų elektroninė sandara, o taip pat atskleista auginimo sąlygų įtaka darinių struktūrai. Eksperimentiniai tyrimai buvo interpretuojami atliekant teorinį modeliavimą skaitmeniniu (nextnano3 programa) bei analitiniu (sukurtas algoritmas) metodais. / Self-assembled InAs quantum dots (QDs), whose intersublevel transition energies lie in the mid- and far-infrared spectral range (3–25μm), have attracted particular interest as active elements of infrared photodetectors. This interest is mainly due to intriguing atomic-like quantum confinement and unique optical and electronic properties of QDs. Moreover, QD electronic structure can be adjusted by varying the dots size and shape or their environment. These features make QDs to be of importance in creation of photoelectronic devices with a desired spectral range. The dissertation is concerned specifically with molecular beam epitaxy grown InGaAs QD structures with: -- InAs QD stacks embedded in GaAs matrix and GaAs/AlAs superlattice (SL), or alternatively InAs/GaAs QD-SL structures with and without AlAs barriers between the dot layers; -- InAs QDs with and without InGaAs strain-reducing layers, embedded within GaAs/AlAs quantum wells; -- columnar InGaAs QDs, also referred to as quantum rods (QRs) or quantum posts, of different morphology. (The quantum confined structure consists of vertically oriented InGaAs QRs immersed in a two-dimensional InGaAs layer). These QD structures were studied by modulated reflectance and photo- luminescence spectroscopies to reveal their optical properties and the full- extent of electronic structure. Experimental data were interpreted by numerical (nextnano3 software) and analytical (algorithm developed) modelling.