Paskutiniais dešimtmečiais puslaidininkių fizika vaidino svarbų vaidmenį beveik kiekvienoje šiuolaikinių technologijų srityje. Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje mūsų jau nebetenkina supantys buities ir darbo prietaisai, valdomi naudojantis elektronais. Mums reikalingas didesnis kompiuterių operatyvumas, didesnė atminties talpa, greitesnis telekomunikacinis ryšys, ir todėl reikalingos naujos technologijos bei sprendimai. Naujas žingsnis fotoninės struktūros. Žinių ir technologijų pasiekimai leidžia fotoninių sturktūrų savybes taikyti šviesos valdymui. Dabartiniame optinės fizikos tyrinėjimų etape šviesos sąveika su medžiaga labai aktuali: ji gali atrodyti universali ir invariantiška, kadangi šviesa jau kontroliuojama pasitelkus hibridinius fotoninius kristalus. Šių darinių tyrimai patrauklūs tiek fundamentaliam, tiek taikomajam mokslui. Į opalą infiltravę skystąjį kristalą, gauname hibridinį fotoninį kristalą. Jo optines savybes galima keisti priklausomai nuo infiltruotos medžiagos lūžio rodiklio. Fotoniniai kristalai, reikia tikėtis, bus taikomi ateities fotoniniuose įrenginiuose, telekomunikacijoje. Su šia sritimi siejamos tokios pat ar net didesnės viltys, kokios buvo siejamos su prieš 50 metų išrastu puslaidininkiniu tranzistoriumi, pakeitusiu techniką ir davusiu impulsą naujoms mokslo kryptims. Teoriškai fotoninių kristalų egzistavimą nepriklausomai vienas nuo kito 1987 metais pirmieji aprašė E.Jablonovičius ir S. Johnas. Tačiau prireikė dar dešimt metų, kol buvo... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the rapidly developing technological world. However, fields of communication, computer memory, and data processing require considerable improvements. The speed of data transportation is acceptable but capacity is low. There is a growing need for new technologies that rapidly detect and treat diseases at an early stage or even pre-stage. When we get accustomed to the advance, we demand more compact, energy-efficient, rapidly-responding and environmentally-safe technologies. During the last century this problem was solved by switching to transportation of electronic data, which connected people around the world. This approach had changed our lives, but about twenty years ago this technology reached its limits, while need for an even higher transportation capacity increases. Now we need faster computers and other state-of-the-art technological solutions: electrons are too slow and we have to use photons. Over the last decade, the steady progress regarding ability to fabricate hybrid photonic nanostructures led to a rich variety of different one-, two-, and three-dimensional dielectric/organic and/or metallic periodic structures. They demonstrate qualitatively new and fascinating linear-optical, nonlinear-optical, and quantum-optical features which provide an unprecedented control of light propagation and light-matter interaction. Photonic-based technology, coupled with nanotechnology, can meet many of these challenges. In this work fabrication of hybrid photonic... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe ištirta skystųjų kristalų (cholesterolio stearatas) priedų prie tepimo ir aušinimo skysčio (TAS) įtaka kietlydynio peilio nudilimui ir apdirbto paviršiaus šiurkštumui tekinimo operacijoje. Ištirtas sriegiklio pasipriešinimo momento kitimas sriegiant skyles rankiniais sriegikliais, kai sriegikliai tepami skystaisiais kristalais ir konsistentiniu tepalu. Paviršiaus šiurkštumo tyrimai buvo atlikti tekinant 45 plieninį strypą: pastūma – 0,1 mm/aps., pjovimo greitis buvo keičiamas nuo 85 iki 267 m/min, o cholesterolio stearato kristalų koncentracija emulsijoje – nuo 0,1 iki 0,5 %. Eksperimentas buvo atliekamas pagal dviejų veiksnių ortogonalinį eksperimento planą. Rezultatai pateikti kaip tekinto paviršiaus šiurkštumo parametro Ra priklausomybė nuo pjovimo greičio ir cholesterolio stearato koncentracijos TAS. Peilio užpakalinio paviršiaus nudilimas buvo nustatomas esant tokiems režimams: pjovimo greitis 160 m/min, pastūma 0,1 mm/sūk., aušinimas – mineralinė emulsija BLASOCUT ir ta pati emulsija su 0,1% cholesterolio stearato. Rezultatai pateikti kaip dilimo priklausomybės nuo įrankio kelio grafikai. Nustatyta, kad skystųjų kristalų priedai pagerina įrankio patvarumą ir sumažina įrankio dilimą. Taip pat nustatyta, kad sriegiklio pasipriešinimo momentas mažėja iki 1,1 karto, tepant jį skystaisiais kristalais, lyginant su tepimu konsistentiniu tepalu. Darbą sudaro keturios dalys: įvadas, literatūros analizė, eksperimentiniai tyrimai, išvados. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of the liquid crystals (cholesteryl stearate) additives on technological properties of the cutting fluid is investigated in the master‘s thesis. Influence of the presence of the liquid crystals in cutting fluid on wear of the carbide lathe tool and roughness of the turned surface is established. Also changes in the cutting torque of the hand tap in the tapping operation were obtained when tap were lubricated with grease and liquid crystals. Research of the surface roughness was done at the following conditions: tool feedrate – 0.1 mm/rev., cutting speed was varied from 85 to 267 m/min and concentration of the liquid crystals was varied from 0.1 to 0.5%. Experimental research was performed by means of two factors second order orthogonal design. The results presented as graphs of dependence of average roughness of turned surface on cutting speed and concentration of the liquid crystals in the coolant. The wear of carbide tool relief face was established under following conditions: cutting speed 160 m/min, feedrate – 0.1 mm/rev., cutting fluid – mineral coolant BLASOCUT with 0.1% and without liquid crystals additives. The results are presented as graphs of dependence of tool wear on the length of tool path. It is established that liquid crystals additive reduces tool wear and increase tool life. It is also established, that cutting torque of the hand tap reduces about 1.5 times when it is lubricated with liquid crystals, as compared with lubrication with... [to full text]

Paskutiniais dešimtmečiais puslaidininkių fizika vaidino svarbų vaidmenį beveik kiekvienoje šiuolaikinių technologijų srityje. Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje mūsų jau nebetenkina supantys buities ir darbo prietaisai, valdomi naudojantis elektronais. Mums reikalingas didesnis kompiuterių operatyvumas, didesnė atminties talpa, greitesnis telekomunikacinis ryšys, ir todėl reikalingos naujos technologijos bei sprendimai. Naujas žingsnis fotoninės struktūros. Žinių ir technologijų pasiekimai leidžia fotoninių sturktūrų savybes taikyti šviesos valdymui. Dabartiniame optinės fizikos tyrinėjimų etape šviesos sąveika su medžiaga labai aktuali: ji gali atrodyti universali ir invariantiška, kadangi šviesa jau kontroliuojama pasitelkus hibridinius fotoninius kristalus. Šių darinių tyrimai patrauklūs tiek fundamentaliam, tiek taikomajam mokslui. Į opalą infiltravę skystąjį kristalą, gauname hibridinį fotoninį kristalą. Jo optines savybes galima keisti priklausomai nuo infiltruotos medžiagos lūžio rodiklio. Fotoniniai kristalai, reikia tikėtis, bus taikomi ateities fotoniniuose įrenginiuose, telekomunikacijoje. Su šia sritimi siejamos tokios pat ar net didesnės viltys, kokios buvo siejamos su prieš 50 metų išrastu puslaidininkiniu tranzistoriumi, pakeitusiu techniką ir davusiu impulsą naujoms mokslo kryptims. Teoriškai fotoninių kristalų egzistavimą nepriklausomai vienas nuo kito 1987 metais pirmieji aprašė E.Jablonovičius ir S. Johnas. Tačiau prireikė dar dešimt metų, kol buvo... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the rapidly developing technological world. However, fields of communication, computer memory, and data processing require considerable improvements. The speed of data transportation is acceptable but capacity is low. There is a growing need for new technologies that rapidly detect and treat diseases at an early stage or even pre-stage. When we get accustomed to the advance, we demand more compact, energy-efficient, rapidly-responding and environmentally-safe technologies. During the last century this problem was solved by switching to transportation of electronic data, which connected people around the world. This approach had changed our lives, but about twenty years ago this technology reached its limits, while need for an even higher transportation capacity increases. Now we need faster computers and other state-of-the-art technological solutions: electrons are too slow and we have to use photons. Over the last decade, the steady progress regarding ability to fabricate hybrid photonic nanostructures led to a rich variety of different one-, two-, and three-dimensional dielectric/organic and/or metallic periodic structures. They demonstrate qualitatively new and fascinating linear-optical, nonlinear-optical, and quantum-optical features which provide an unprecedented control of light propagation and light-matter interaction. Photonic-based technology, coupled with nanotechnology, can meet many of these challenges. In this work fabrication of hybrid photonic... [to full text]