Magistriniame darbe analizuojami papildomi darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai darbo sutarties ribose. Darbe tyrinėjami nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimai, visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Šie papildomi susitarimai praktikoje yra plačiai paplitę, todėl darbe pateikiama išsami šių susitarimų analizė, atkreipiamas dėmesys į problematiką. Atliekant analizę remiamasi LAT praktika, nagrinėjami teisės aktai, apžvelgiama teisės doktrina, o kai kuriais atvejais tyrinėjami susitarimai palyginami su panašiais susitarimais kaimyninių valstybių teisėje. Iš visų analizuotų susitarimų bene daugiausia klausimų kelia nekonkuravimo susitarimai, todėl jiems šiame darbe skiriamas didžiausias dėmesys. Analizuojant šiuos susitarimus darbe pateikiama jų samprata, įvertinama jų vieta Lietuvos teisės sistemoje (priklausymas civilinės ar darbo teisės šakai), taip pat nagrinėjamos pagrindinės nekonkuravimo susitarimų sąlygos. Tyrinėjant visiškos materialinės atsakomybės sutartį, analizuojamos būtinosios šios sutarties sąlygos, aptariamos kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties ypatybės bei atliekama lyginamoji analizė su kaimyninėmis valstybėmis. Tuo tarpu analizuojant konfidencialumo susitarimus, atkreipiamas dėmesys į atsakomybės formą bei šių susitarimų tikslą. Aptariant darbo sutarties subjektų susitarimą dėl darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui... [toliau žr. visą tekstą] / In the master paper the additional agreements of the employer and employee within the scope of labour agreement are analysed. In the paper is analysed the agreement on non-competition, confidentiality agreement, agreement on full material liability and agreement on the settlement of expenses suffered by the employer due to the training of the employee, increase of his qualification as well as his apprenticeships. The aforementioned additional agreements are very widely used in praxis, therefore in the paper a detailed analysis of the said agreements and problematic related thereto is given. The analysis is based on the cases of the Supreme Court of Lithuania, legislation, legal doctrine and comparative review of the similar agreements of the neighbour countries. The agreements on non-competition raise most questions of them all therefore the main part of the paper is dedicated to them. While analysing the said agreements the conception of the agreement on non-competition is presented, their place in the legal system of Lithuania (their inclusion into the civil or labour law) is evaluated, and the main conditions of the agreements on non-competition are analysed. While analysing the agreement on full material liability it’s indispensable conditions are analysed, the features of the collective agreement on full material liability are described and the comparative analysis with the neighbour countries is performed. As for the confidentiality agreements, the form of the liability... [to full text]

Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti pacientų ketinimus mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas. Metodika. Tyrime dalyvavo pacientai, tyrimo vykdymo laikotarpiu apsilankę sveikatos priežiūros įstaigose. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią sudarė 37 klausimai. Pagrindinės klausimų grupės buvo: pacientų charakteristikos; naudojimosi paslaugomis dažnis ir papildomas mokėjimas; pacientų ketinimas mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, priklausomai nuo naudojimosi paslaugomis dažnio ir savo sveikatos būklės vertinimo; veiksniai, įtakojantys pacientų ketinimus mokėti. Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų anketas užpildė 604 (atsako dažnis 86,3 proc.). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS statistinį paketą (17.0 versija). Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus bei Spearmano koreliacijos koeficientas (r). Proporcijų skirtumų statistiniam reikšmingumui nustatyti buvo skaičiuojamas z - kriterijus. Rezultatai. Per paskutinius 6 mėn. į gydymo įstaigą kreipėsi 80,3 proc. apklaustųjų. 32,1 proc. pacientų teigė, kad niekada nėra papildomai mokėję už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas. Dažniausiai papildomai už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra tekę mokėti mieste gyvenantiems pacientams bei turintiems aukštąjį neuniversitetinį (17,1 proc.) ir profesinį (12,4 proc.) išsilavinimą. Vidutiniškai kas 9 apklaustasis teigė, kad už daugumą sveikatos priežiūros paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study - assess patients willingness to pay for health care services. Methods. The study included pacients, who at the duration of the study visited health care facilities. The respondents were given an anonymous questionnaire consisting of 37 questions. The main groups of questions were: characteristics of patients; access to services frequency and additional payments; patients willingness to pay for health care services depending on the frequency of use of these services and their health status; factors influencing the patient's intentions. Of all the participating pacients filled out questionnaires to 604 (response rate 86.3 percent). Statistical analysis was performed using the SPSS statistical package (version 17.0). Hypothesis that the features are related, check the calculated chi-square (χ2) criteria and Spearman's correlation coefficient. Statistical significance of differences between proportions were calculated to determine z - criteria. Results. Over the last 6 months 80.3 percent interviewees wented to the hospital. Respondents most commonly applied to medical institutions for chronic diseases or acute illnesses or appropriate tests. 32.1 percent patients said that they have never paid for additional health care services. The most common extra for the costs of health care have had to pay the city for patients and those with higher education (17.1 percent) and professional education (12.4 percent). On average every 9 interviewee said that the majority of... [to full text]

Disertacijoje sprendžiama papildomų ekranų įtakos meandrinių lėtinimo sistemų dažninėms savybėms įvertinimo problema. Pagrindiniai tyrimo objektai – planariosios meandrinės lėtinimo sistemos (PMLS) su papildomais ekranais, jų modeliai ir analizės bei sintezės metodai. Darbo tikslas – ištirti PMLS su papildomais ekranais, sukurti naujus modelius ir jų tyrimo metodikas leidžiančias įvertinti lėtinimo sistemų kraštų bei galų efektus, sukurti tokių lėtinimo sistemų parametrinės sintezės metodiką. / The dissertation investigates the issues of influence of additional shields on frequency characteristics of meander slow-wave system. The main objects of research include planar meander slow-wave systems with additional shields, their models and the methods of analysis and synthesis. The primary purpose of this dissertation is to investigate the planar meander slow-wave systems with additional shields by creating new models and their investigation techniques which allow to evaluate the effects on the edges and ends of slow-wave systems and create the technique for parametric synthesis of such slow-wave systems.

Šiame darbe apžvelgiama Vilniaus Universiteto Širdies ligų ir kraujagyslių klinikoje 1991−2008 metais sukaupta patirtis taikant nemedikamentinį gydymą pacientams su supraventrikulinėmis tachikardijomis ir skilveliniais ritmo sutrikimais. Apibendrinome nemedikamentinio gydymo rezultatus 1693 pacientams: 753 pacientams su atrioventrikulinio mazgo paroksizmine tachikardija, 657 pacientams su papildomais laidumo takais, 169 pacientams su skilvelinėmis tachikardijomis. Be to, apibendrinome kardioverterių defibriliatorių implantavimo rezultatus 118 pacientų. Nustatėme, kad atrioventrikulinio mazgo tachikardijos kateterinės abliacijos efektyvumas 99,2%, komplikacijų dažnis 0,53%. Įrodėme, kad saugu atlikti „lėtos“ zonos abliaciją pacientams su ilgu PQ intervalu. Papildomų laidumo takų kateterinė abliacija buvo efektyvi 98,1% atvejų, komplikacijų dažnis 1,7%. Papildomų laidumo takų grupėje sudėtingiausios lokalizacijos yra užpakalinė pertvarinė dalis ir vidurinė pertvarinė dalis (pastaroji – dėl rizikos sukelti III laipsnio AV blokadą). Skilvelinių tachikardijų kateterinės abliacijos rezultatas priklauso nuo etiologijos. „Idiopatinių“ skilvelinių tachikardijų atvejais kateterinės abliacijos efektyvumas viršija 90%. Koronarinės širdies ligos ir kardiomiopatijų atvejais kateterinė abliacija mažiau efektyvi (~60%). Kardioverterių defibriliatorių grupėje iki 11 m. stebint pacientus, defibriliatorius suveikė 68,6% atvejų. / This paper reviews the 1991−2008 experience with non-pharmacological treatment of supraventricular and ventricular tachycardias in the Clinic of Heart and vessel diseases of Vilnius University. We summarized the results of managing 1693 patients: 753 patients with atrioventricular nodal tachycardia, 657 patients with accessory pathways, 169 patients with ventricular tachycardias, and 118 patients with implanted cardioverter defibrillators. We have shown that the success rate of catheter ablation for atrioventricular nodal tachycardia is 99.2% with complication rate 0.53%. The safety of ablating the “slow” pathway in patients with prolonged PQ interval has been shown. The success rate of catheter ablation of accessory pathways is 98.1% with 1.7% complication rate. The most complex accessory pathway localization for ablation was posteroseptal area and midseptal area (the latter because of the risk to induce a complete atrioventricular block). The result of catheter ablation for ventricular tachycardia depends on etiology. For “idiopathic” ventricular tachycardias success rate exceeds 90%. In patients with coronary heart disease and cardiomyopathies, catheter ablation is less effective (60%). During the follow-up with duration up to 11 years, 68.6% of patients with implanted cardioverter defibrillators have experienced therapy delivered by the device.