Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjama korupcijos samprata bei apibrėžimas įtvirtintas tarptautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose kovos su korupcija srityje. Antras skyrius yra skirtas papirkimo nusikaltimo baudžiamajam teisiniam įvertinimui. Jis sudaro didžiausią magistro darbo dalį. Šiame skyriuje nagrinėjamas papirkimo nusikaltimas, įtvirtintas BK 227 straipsnyje. Straipsnio analizė pateikiama laikantis tradicinio modelio: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nagrinėdama atskiras nusikaltimo sudėties dalis, autorė apžvelgia ir praktines taikymo problemas, jas iliustruodama teisminės praktikos pavyzdžiais. Trečiame bei ketvirtame skyriuose analizuojamos sąlygos, kurioms esant papirkimas laikomas kvalifikuotu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Penktame skyriuje trumpai apžvelgiama baudžiamoji atsakomybė už papirkimą, t.y. kokios bausmės numatytos už šį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą bei pagal kokius kriterijus jos yra diferencijuojamos. Šeštas skyrius skirtas apibrėžti aplinkybėms, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą. Nagrinėdama jas, autorė aptaria ir taikant šią normą praktikoje iškylančias problemas. Septintame skyriuje apžvelgiami užsienio šalių baudžiamieji įstatymai, kriminalizuojantys kyšininkavimo veikas, juos palyginant su Lietuvoje galiojančiomis atitinkamomis teisės normomis. Darbo pabaigoje yra pateikiamos glaustos kiekvieno skyriaus išvados ir suformuluojami... [toliau žr. visą tekstą] / In the first chapter of the paper the conception and definition of corruption which has been consolidated in international and Republic of Lithuania legal acts in the sphere of fight with corruption has been analyzed. The second chapter is devoted for criminal legal evaluation of bribery crime. It forms the biggest part of the Master’s theses. In this chapter the bribery crime consolidated in CC Article 227 has been analyzed. The analysis of the article is presented following the traditional model: object, objective side, subject, subjective side. During the analysis of separate parts of crime composition the author reviews the practical application problems as well illustrating them with examples of court practice. In the third and fourth chapter conditions under which bribery is considered as qualified crime or criminal offence have been analyzed. In the fifth chapter criminal responsibility for bribery has been reviewed in short, i.e. what punishments have been provided for this crime and criminal offence and according to what criteria they are differentiated. The sixth chapter is devoted for defining the circumstances under which the person can be excused from criminal responsibility for bribery. During their analysis the author discussed the problems arising in application of this norm in practice. In the seventh chapter criminal laws of foreign countries criminalizing the bribery acts comparing them with corresponding legal norms in effect in Lithuania have been... [to full text]

Baudžiamojoje teisėje pripažįstama, jog kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti baudžiamajame įstatyme. Nusikalstamos veikos požymiai – tai objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri būtina tam, kad konkrečią veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Baudžiamajame kodekse tarp nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra numatytas papirkimas. Kiekviena nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o tarp jų ir papirkimas, neišvengiamai pažeidžia normalią valstybinės ar savivaldybių institucijos, įstaigos veiklą, menkina jos autoritetą. Papirkimo nusikaltimai yra netoleruotini, nes jie – korupcijos atmaina, skatinanti nesąžiningą valstybės tarnautojų elgesį. Pripažįstama, jog korupcijos reiškinio prevencijos srityje yra būtinos baudžiamosios teisės priemonės. Europos teisės aktuose, skirtuose kovoti su korupcija, valstybės įpareigojamos nacionaliniuose įstatymuose kriminalizuoti veikas, kurios pagal Europos Sąjungos teisę yra pripažįstamos aktyviąja arba pasyviąja korupcija. Valstybės turi diskreciją nustatyti pagrindus, kuriems esant asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokių veikų padarymą. Papirkimas suprantamas kaip tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal law recognises that every person is responsible for the particular culpably committed criminal offence the features of which are described in the Penal law. The features of criminal offence are the whole of objective and subjective features that are necessary so that a particular offence could be recognised as a crime or misdemeanours. Among crimes and misdemeanours for the state civil service and public interests the Penal code of the Republic of Lithuania allows for subornation. Every criminal offence for the state civil service and public interests including subornation inevitably breaks the normal activity of a state or municipal institution, agency, belittles its standing. Crimes of subornation cannot be suffered as they are a species of corruption that encourage fraudulent behaviour of civil servants. It is acknowledged that means of penal law are necessary in the field of prevention of corruption phenomenon. European legal acts, designed to fight corruption, oblige states to criminalise offences in the national law which according to the European law are recognised to be active or passive corruption. A state has a discretion to establish grounds at the presence of which a person is excused from penal responsibility for committing such offences. Subornation is understood as directly or indirectly given proposal, promise to give a bribe or giving of bribe to a civil servant or a person equated to him/her for a desirable legal acting or failure to act when... [to full text]