Baudžiamojoje teisėje pripažįstama, jog kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti baudžiamajame įstatyme. Nusikalstamos veikos požymiai – tai objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri būtina tam, kad konkrečią veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Baudžiamajame kodekse tarp nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra numatytas papirkimas. Kiekviena nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, o tarp jų ir papirkimas, neišvengiamai pažeidžia normalią valstybinės ar savivaldybių institucijos, įstaigos veiklą, menkina jos autoritetą. Papirkimo nusikaltimai yra netoleruotini, nes jie – korupcijos atmaina, skatinanti nesąžiningą valstybės tarnautojų elgesį. Pripažįstama, jog korupcijos reiškinio prevencijos srityje yra būtinos baudžiamosios teisės priemonės. Europos teisės aktuose, skirtuose kovoti su korupcija, valstybės įpareigojamos nacionaliniuose įstatymuose kriminalizuoti veikas, kurios pagal Europos Sąjungos teisę yra pripažįstamos aktyviąja arba pasyviąja korupcija. Valstybės turi diskreciją nustatyti pagrindus, kuriems esant asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokių veikų padarymą. Papirkimas suprantamas kaip tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal law recognises that every person is responsible for the particular culpably committed criminal offence the features of which are described in the Penal law. The features of criminal offence are the whole of objective and subjective features that are necessary so that a particular offence could be recognised as a crime or misdemeanours. Among crimes and misdemeanours for the state civil service and public interests the Penal code of the Republic of Lithuania allows for subornation. Every criminal offence for the state civil service and public interests including subornation inevitably breaks the normal activity of a state or municipal institution, agency, belittles its standing. Crimes of subornation cannot be suffered as they are a species of corruption that encourage fraudulent behaviour of civil servants. It is acknowledged that means of penal law are necessary in the field of prevention of corruption phenomenon. European legal acts, designed to fight corruption, oblige states to criminalise offences in the national law which according to the European law are recognised to be active or passive corruption. A state has a discretion to establish grounds at the presence of which a person is excused from penal responsibility for committing such offences. Subornation is understood as directly or indirectly given proposal, promise to give a bribe or giving of bribe to a civil servant or a person equated to him/her for a desirable legal acting or failure to act when... [to full text]

Magistro darbo tema „Kontrabandos sudėties analizė“. Darbe nagrinėjama kontrabandos sudėtis remiantis galiojančiu LR BK. Nusikaltimas įtvirtintas LR BK skyriuje, kuriame numatoma atsakomybė už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, 199 straipsnyje. Kontrabanda, atsižvelgiant i jos dalyko specifiką, skirstoma į paprastąją ir kvalifikuotąją. Norint geriau atskleisti kontrabandos nusikaltimo sudėties požymius išnagrinėtas kontrabandos teisinis reglamentavimas – aptarta kontrabandos samprata, išanalizuoti teisės šaltiniai, kurie turėjo įtakos formuojant dabartinę kontrabandos sudėties konstrukciją. Vėliau pereinama prie svarbiausios magistro darbo dalies, kurioje visas dėmesys sutelktas į kontrabandos pagrindinės sudėties požymių analizę remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktai, bei lygiagrečiai naudojant teismų praktikos analizę. Taip pat detaliai išnagrinėjamas kontrabandos specialiojo dalyko gabenimas, kuris atitinka kvalifikuotos kontrabandos nusikaltimo sudėtį. Darbo pabaigoje nagrinėtas kontrabandos nusikaltimų ir kitų panašių nusikalstamų veikų sudėties požymių santykis, kurio pagalba buvo atskleisti kontrabandos kvalifikavimo ypatumai nusikalstamų veikų sutapčių atveju, bei kontrabandos nusikaltimo požymių atribojimu nuo kitų panašių nusikaltimų požymių. / The topic of the master’s thesis is “Analysis of the corpus delicti of Contraband”. Throughout the work, the contraband features are analyzed according to the effectual criminal code of the Republic of Lithuania. The definition of contraband is defined in the criminal code, paragraph 199, that establishes the responsibility for economical and business crime. According to the subject specificity, contraband is subdivided into main and qualified. First of all, in order to achieve the best results identifying the corpus delicti of contraband, the juridical reglamentation of this crime was examined. The author described literary meaning and content, also analyzed the juridical sources that influenced the development of legal regulation of the contraband. Further on, the main part of Thesis paper was dedicated to the detailed analysis of contraband corpus delicti – object and article, objective side, subject and subjective side. Parallel to this analysis, effectual law acts and courts‘ practices of the Republic of Lithuania were used. Next chapter was devoted to the detailed description of the contraband article - the qualifying feature of the crime. The delicate cases during the qualifying features of the contraband and other crimes concurrence were inquired in chapter four. Finally, to reveal the separation between contraband and other similar crimes corpus delicti, they were compared in the last chapter.

Šio magistro darbo tema yra Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (toliau seksualiniai nusikaltimai). Šiame darbe pateikiama seksualinių nusikaltimų samprata, atsakomybės už šiuos nusikaltimus raida: pateikiama seksualinių nusikaltimų sąvoka, šių nusikaltimų teisinis reguliavimas nepriklausomoje Lietuvoje tarpukariu (1918 – 1940 m.) ir sovietinės okupacijos metais. Aptariamas seksualinių nusikaltimų reguliavimas 1961 m. BK, išskiriama šių nusikaltimų sistema, analizuojami atskiri seksualiniai nusikaltimai, išskiriamos šių nusikaltimų teisinio reglamentavimo spragos ir pateikiama, kaip šios spragos buvo ištaisytos 2000 m. BK. Taip pat lyginamas Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių seksualinių nusikaltimų teisinis reguliavimas. Magistro darbe taip pat išskiami rūšiniai požymiai, būdingi Lietuvos BK numatytiems seksualiniams nusikaltimams. Tai daroma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sudėties elementus (šiame darbe remiamasi keturnare nusikalstamos veikos sudėties struktūra). Išskiriami šie seksualiniams nusikaltimams būdingi nusikalstamos veikos sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šiame darbe pateikiama trijų Lietuvos BK įtvirtintų seksualinių nusikaltimų (išžaginimo (149 str.), seksualinio prievartavimo (150 str.) ir privertimo lytiškai santykiauti (151 str.)) sudėčių analizė. Šių nusikaltimų sudėtys analizuojamos atsižvelgiant į anksčiau paminėtus nusikalstamos veikos elementus. Pateikiamas šių... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Master thesis is Crimes against freedom of one’s sexual self-determination and inviolability (‘sex crimes’ hereafter). The concept of sex crimes and the evolution of responsibility for these crimes are presented in this work, including: the notion of sex crimes and the legal regulation of these crimes in independent Lithuania of the interwar period (1918 - 1940) and during Soviet occupation. The regulation of sex crimes in the 1961 criminal code (‘CC‘ hereafter) is discussed, the system of these crimes is distinguished, separate sex crimes are analyzed, gaps of legal regulation of these crimes are distinguished, as well as the way in which these gaps have been fixed in the CC of 2000. Also, the legal regulation of sex crimes in Lithuania and in some foreign countries is compared. This Master thesis also differentiates between the specific features of sex crimes, provided in Lithuanian CC. This is done by taking into account the elements of criminal activity (the work is based on the quaternary structure of the elements of criminal activity). The difference is made between the following specific elements of sex crimes: object, objective side, subject and subjective side. Analysis of the composition of three types of sex crimes provided in Lithuanian CC is presented in this work (rape (Article 149), sexual abuse (Article 150) and sexual coercion (Article 151)). The composition of these types of crime is analyzed taking into account the above-mentioned elements... [to full text]

Abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Lietuvoje legalus abortas atliekamas tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik gydytojo, turinčio teisę atlikti tokias operacijas. Kitur atlikus abortą (taip vadinamas neteisėtas abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Šiame darbe nagrinėjama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios problema, kadangi, neaptarus šio klausimo, iš esmės nebūtų galima suprasti, kodėl Lietuvoje bei užsienio valstybėse nusistovėjusi būtent tokia praktika abortų baudžiamumo klausimu. Taip pat nagrinėjama neteisėto aborto sudėtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei aborto baudžiamumo ypatumai užsienio valstybėse. Pasaulyje nėra vieningos nuomonės aborto baudžiamumo klausimu, todėl darbe siekta apžvelgti kuo daugiau užsienio valstybių ir atskleisti, koks požiūris yra vyraujantis. Daugelyje valstybių, kur abortai yra leistini, neteisėto aborto sudėtis yra panaši. Įdomu pastebėti, jog kai kuriose jų nusikaltimo subjektu yra pripažįstama ir besilaukianti moteris, kuri sutinka ar pati prašo, kad jai būtų atlikta aborto operacija. Galbūt vertėtų pasiremti užsienio valstybių praktika ir mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti moterį... [toliau žr. visą tekstą] / An abortion is a deliberate termination of pregnancy due to medical, social or personal indications. It is a removal or expulsion of a fetus from the uterus induced by surgical, chemical, or other means. A legal abortion can be performed only in healthcare institution and only by a doctor who has the right to perform such operations in Lithuania. An abortion that is performed elsewhere (an illegal abortion) can cause a lot of extra complications for a pregnant woman. In most European countries same as in Lithuania a pregnancy can be aborted only until the twelfth week of gestation and an illegal abortion is criminalized. The work deals with the problem of the beginning of the protection of right to life of human fetus while not disputing this question would make impossible to understand the reasons why such a view on abortion punishability is common in Lithuania and foreign countries. An analysis of elements of illegal abortion according to Lithuanian laws is made and the punishability of abortion in foreign countries is described. There is no one opinion on abortion punishability matter, therefore the objective of the work was to overview as many countries as possible and to give the dominant opinion. In many countries where an abortion is legalized the elements of an illegal abortion is similar. However, in some of them a pregnant woman who asks or consents to the termination of pregnancy is considered as a subject of the crime. Maybe using the practice of foreign countries... [to full text]