• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 3
  • Tagged with
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajos / The Relationship Between Social Skills, Alcohol Outcome Expectancies and Alcohol Use Among Adolescents

Pamataitienė, Justina 07 June 2010 (has links)
Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 248 (11- 12 klasių) mokiniai. Iš jų 110 vaikinų ir 138 merginos. 134 tyrime dalyvavusių paauglių (iš jų 39 vaikinai ir 75 merginos) alkoholio vartojimas įvardijamas kaip rizikingas ir 114 (iš jų 71 vaikinas ir 63 merginos) paauglių kaip nerizikingas. Paauglių bendravimo įgūdžiai vertinami Tromso socialinio intelekto skale (TSIS) (angl. Tromso Social Intelligence Scale), kurią parengė Silvera, Martinussen, Dahl, 2001. Lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes vertinami S. C. Martino ir kt. (2006) sudaryta alkoholio lūkesčių skale (angl. Alcohol Outcome Expectancies Scale). Rizikingam alkoholio vartojimui įvertinti naudojama Crafft skalė (Knight ir kt., 2002). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų, kurie alkoholį vartoja rizikingai, teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir merginų, kurios alkoholį vartoja rizikingai, teigiami ir neigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes labiau išreikšti, nei nerizikingai alkoholį vartojančių paauglių. Rizikingai alkoholį vartojantys vaikinai turi geresnius bendravimo įgūdžius, nei nerizikingai vartojantys vaikinai. Nerizikingai ir rizikingai alkoholį vartojančių merginų bendravimo įgūdžiuose skirtumų nenustatyta. Taipogi nustatyta vaikinų ir merginų grupėse teigiamas ryšys tarp teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir socialinės informacijos apdorojimo, bei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to define the relationships between social skills, alcohol outcome expectancies and alcohol use among adolescents. The participants of this study were 248 (110 boys and 138 girls) high school students. 134 participants (39 boys and 75 girls of them) were in a risk of alcohol use and 114 participants (71 boys and 63 girls of them) weren’t in a risk of alcohol use. The social skills of adolescents were examinated by Tromso Social Intelligence Scale (TSIS) (made by Silvera, Martinussen, Dahl, 2001). Alcohol outcome expectancies were examinated by Alcohol Outcome Expectancies Scale (made by S. C. Martino et al., 2006). The risk of the alcohol use were examinated by CRAFFT scale (made by Knight et al., 2002). The rezults of the study showed that positive alcohol outcome expectancies of boys, who were in a risk of alcohol use, and positive and negative alcohol outcome expectancies of girls, who were in a risk of alcohol use, were more significant in such alcohol use group of weren‘t risk. The boys who are in a risk of alcohol use have better social skills, than the boys who aren‘t in a risk of alcohol. Differences between the girls who are or not in a risk of alcohol use don‘t exist. The study also showed that positive relation exist between positive alcohol outcome expectancies and social information processing and between negative alcohol outcome expectancies and social awareness.
2

Vyresniųjų klasių mokinių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes sąsajos su alkoholio vartojimu / High school student’s alcohol outcome expectancies correlation with their alcohol use

Snieškutė, Eglė 07 June 2010 (has links)
Tyrimo tikslas – nustatyti vyresniųjų klasių mokinių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ypatumus ir jų sąsajas su alkoholio vartojimu. Tyrime dalyvavo 253 Kauno miesto ir dviejų Jurbarko miesto mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai (112 vaikinų ir 141 merginų). Lūkesčiams apie alkoholio vartojimo pasekmes nustatyti buvo naudojamos dvi metodikos: teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalės ir laisvųjų asociacijų metodas, kada tiriamųjų buvo prašoma užbaigti sakinį „Gerdama(s) alkoholį aš...“. Alkoholio vartojimo ypatumams įvertinti tiriamiesiems buvo pateikti šie klausimai: kaip jie geria alkoholį ir, ar jie buvo išgėrę tiek alkoholio, jog buvo girti. Tyrimo rezultatai parodė, jog kuo didesni vaikinų ir merginų teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai, tuo daugiau teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes jie išvardina patys. Taip pat vaikinų ir merginų, kurių pirmasis įvardintas lūkestis apie alkoholio vartojimo pasekmes yra teigiamas, teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai didesni, nei tų, kurių, pirmasis įvardintas lūkestis - neigiamas. Įvertinus alkoholio vartojimo ypatumų ir lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes sąsajas buvo nustatyta, jog kuo dažniau vaikinai ir merginos vartoja alkoholį, tuo labiau išreikšti jų teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir tuo daugiau teigiamų lūkesčių jie gali išvardinti. Taip pat kuo daugiau kartų vaikinai ir merginos buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study was to examine the features of high school student’s alcohol outcome expectancies and their correlation with student’s alcohol use. The participants of this study were 253 (112 boys and 141 girls) high school students from one Kaunas city and two Jurbarkas city school’s. It was used two methods to evaluate alcohol outcome expectancies: positive and negative alcohol outcome expectancies scales and free association method – participants had to finish the sentence “When I drink alcohol I …”. Also participants had to answer how often they drink alcohol and how many times in their lives they were drunk. Study’s results showed that high school student’s positive alcohol outcome expectancies scale scores correlate with the positive expectancies which they have named themselves. And the positive expectancies scale scores were higher of those students who’s first named alcohol outcome expectancy was positive than those students who’s first named alcohol outcome expectancy negative. Also the results showed that the more often students used alcohol and the more times they were drunk the higher positive alcohol outcome expectancies scale scores they had and the more positive expectancies they could name themselves. Also the more times girls were drunk the higher negative alcohol outcome expectancies scale scores they had.
3

Paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimą, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajos su alkoholio vartojimo ypatumais / Adolescent alcohol outcome expectancies, self-esteem, refusal to drink alcohol self-efficacy correlations with pecularities of alcohol use

Kavaliauskienė, Lilija 11 June 2012 (has links)
Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajas su alkoholio vartojimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 381 tiriamasis (172 vaikinai ir 209 merginos) 16 – 19 metų amžiaus (16 m. – 116; 17 m. – 127; 18 m. – 87; 19 m. – 51) iš vienos Marijampolės miesto gimnazijos. Tikslui nustatyti buvo naudojamos šios metodikos: klausimai apie alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, Crafft skalė, saviveiksmingumo skalė (DRSEQ-RA), Rosenberg savigarbos skalė (SES), teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalė. Tikslui nustatyti naudoti šie SPSS metodai: Spirmeno koreliacija, ranginė regresinė analizė, logistinė regresinė analizė. Iškeltos hipotezės buvo tikrinamos dviem skirtingais būdais, įvertinus paauglių alkoholio vartojimo riziką (pagal Crafft skalės 3 alkoholio vartojimo rizikos lygius ir pagal grupes A, B, C, kurios sudarytos rizikos didėjimo tvarka (nuo visiškai nevartojančių alkoholio, tabako ir narkotikų iki intensyviai geriančiųjų, rūkančiųjų ir vartojančiųjų narkotikus). Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių vaikinų rizikingas alkoholio vartojimas priklauso nuo jų savigarbos, paauglių vaikinų ir merginų saviveiksmingumas siejasi su rizikingu alkoholio vartojimu, lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes siejasi su paauglių saviveiksmingumu, vaikinų savigarba priklauso nuo saviveiksmingumo, nuo teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to define alcohol outcome expectancies, self-esteem and refusal to drink alcohol self-efficacy correlations with pecularities of alcohol use among adolescents. There were 381 participants in the study (172 boys and 209 girls) from one gymnasium in Marijampolė. The age of participants varied between 16-19 years old (16 years – 116; 17 years – 127; 18 years – 87; 19 years – 51). Methods: questions about alcohol and drug use, Crafft scale, self-efficacy scale (DRSEQ-RA), Rosenberg self-esteem scale (SES), positive and negative Alcohol Outcome Expectancies Scale. SPSS methods: Spearman‘s Correlation, ranking regressive analysis. Hypotheses were examined in two different ways, having assessed the risk of alcohol use among adolescents (according to 3 risk levels of Crafft Scale and groups A,B,C, which are formed in ascending risk order, by adding a different risk factor (alcohol, tobacco, drugs)). The results of the study showed: • The risk of using alcohol among adolescent boys depends on their self-esteem; • Self-efficacy among adolescent boys and girls influences the risk of alcohol use; • Alcohol outcome expectancies have influence on self-efficacy of adolescents; • Self-esteem of the boys depends on 2 self-efficacy pecularities, on positive and negative alcohol outcome expectancies; • Self-esteem of the girls depends on negative alcohol outcome expectancies .

Page generated in 0.0299 seconds