Darbe atlikta teorinė galių santykių kaip socialinės pedagogikos objekto pedagoginio psichologinio vertinimo kontekste analizė Iškelta hipotezė, kad psichopedagoginio vertinimo procese vyraujantys galių santykiai yra nelygiaverčiai, kur priimant sprendimus dominuoja specialistų pozicija, o tėvai lieka tik jų vykdytojai. Tyrime, kurio tikslas- atskleisti ugdymo dalyvių (PPT, mokyklų specialistų, tėvų,) galių santykių ypatumus, psichopedagoginiame vertinimo procese bei socialinio pedagogo vaidmenį galių santykių valdyme, duomenys buvo renkami naudojantis pusiau struktūruotu kokybiniu interviu ir struktūruota kiekybine apklausa (anketa). Kokybiniai duomenys buvo apdoroti taikant aprašomosios analizės metodą, o kiekybiniai – naudojant neparametrinį Kruskal-Wallis testą bei aprašomąją statistiką (procentus) . Tyrime dalyvavo PPT specialistai, vidurinių, pagrindinių bei pradinių mokyklų specialistai, pedagogai ir tėvai iš visos Lietuvos. Empirinėje dalyje nagrinėjami galių santykiai psichopedagoginiame vertinimo procese Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Galių santykiai visuomet egzistuoja tarpasmeniniuose santykiuose ir žalingi tampa, kai yra nelygiaverčiai. Tokia situacija išryškėja psichopedagoginiame vaiko vertinime, kur vyrauja specialisto-kliento santykių tipas. 2. Labiausiai galių santykiai atsiskleidžia kategorijose: vertinimas kaip situacijos ir dalyvių poreikių analizė; vertinimas kaip vaiko savybių analizė; PPT teikiamos pagalbos... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the power relations as an object of the social pedagogic in the context of psychopedagogical assessment. Hypothesis: power relations in the process of psychopedagogical assessment are unequal where the position of specialist is described as prevailing and parents remain passive hand of decision realization. The purpose of the paper is to reveal peculiarities of power relations in process of psychopedagogical assessment from positions of education participants (parents, school specialists and psychological pedagogical service (PPS) specialists) and also to define the role of social pedagogue as a power relation’s manager in this process. Data was collected by using semi structured qualitative interview and structured quantitative inquiry (questionnaire). Qualitative data were worked up by structured content analysis and described by using narrative research method. Quantitative data were worked up by using non-parameter Kruskal-Wallis test and descriptive statistics (percents). The participants of research were specialists from pedagogical psychological service (N= 171), specialists and pedagogues from mainstream schools (N=429) and parents from all Lithuania whose children were clients of PPS and went through psychopedagogical assessment (N=109). There were school specialists (N=40) and parents (N=40) who took part qualitative interview. The most important empirical conclusions that were drawn are: q Power relations... [to full text]