Pastaraisiais metais skaitmeninės atskirties mažinimo problemos regionuose yra aktyviai nagrinėjamos tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos mastu, todėl informacijos ir ryšių technologijų taikymas regioninių bendruomenių plėtrai yra aktuali, savalaikė ir perspektyvi tematika. Šio mokslinio darbo pagrindiniai probleminiai tiriamieji klausimai: * Ar Lietuvos regionuose egzistuoja skaitmeninis sklastas? * Kokiomis priemonėmis valstybės bei savivaldos institucijos siekia regionų gyventojų įtraukimo į informacijos visuomenės gretas? * Kaip e. bankininkystės paslaugos įtakoja skaitmeninio sklasto mažinimą? Todėl šio darbo tikslas – nustatyti ar e. bankininkystės paslaugos – viena iš pagrindinių Lietuvos regionų gyventojų įtraukimo į informacijos visuomenę priemonių. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta valstybės bei savivaldos institucijų vykdomų skaitmeninės atskirties mažinimo projektų analizė, esamo informacijos visuomenės išsivystymo lygio nustatymas pasitelkiant statistinių duomenų analizę bei fokusuotų diskusijų grupių interviu. Remiantis gautų tyrimų rezultatais parengti pasiūlymai kaip efektyviai didinti regionų gyventojų įtraukimą į informacijos visuomenės vystymosi procesus e. bankininkystės paslaugų pagalba. / Recently the problems of regional digital divide reduction are the key discussion in Lithuania and ES, so the use of information and communication technologies (ICT) for community development is relevant and well-timed topic. The main scientific questions of this work are those: * Have the regions of Lithuania the problem of digital divide? * Which instruments Lithuanian governmental and municipal institutions are using for the inclusion of the residents of regions into information society? * How the e-banking services are influencing digital divide reduction? The main objective of this work is to investigate are the e-banking services one of the main instruments of the inclusion of the Lithuanian regional residents into information society. To reach this goal the revision and analysis of governmental and municipal institutions projects for the digital divide reduction was done and also the measurements of information society development level by analysis of statistical data and data gained from the focused discussion groups interview were accomplished. As a result of those investigations a list of recommendations how effectively to increase the rate of the inclusion of the residents of regions into development processes of information society using instruments of e-banking services was proposed.

Gėluvos regioninis aukštas buvo išskirtas 2-oje Baltijos stratigrafų konferencijoje 1993 metais, kuri vyko Vilniuje, Lietuvoje, spausdintoje medžiagoje (Paškevičius ir kt., 1994). Anksčiau, kaip savarankiškas stratigrafinis padalinys, buvo vadinamas sluoksniais su Euripterus (Schmidt, 1891) ir šie sluoksniai buvo koreliuojami su apatine ludlovio dalimi. Vėliau šie sluoksniai buvo pavadinti Rootsikülos vardu (Bekker, 1925). Rootsikülos regioninio aukšto stratotipas buvo nebeegzistuojamame Viitos karjere (Sidaravičienė, 1999). Neostratotipas buvo išskirtas Vesiku upelio atodangoje prie Rootsikülos kaimo, o hipostratotipas – Kipio gręžinio 25,6 – 53,6 m intervale (Эйнасто, 1970). Rootsikülos regioninis aukštas yra išskirtas sėklavandenėse facijose kur vyrauja sluoksniuoti lagūniniai dolomitai, dolomitai su biodurbacijomis, sluoksniuoti stromatolitai ir stambenuolaužinės klintys. Rootsikülos regioninio aukšto ribos buvo išskirtos remiantis sedimentacijos cikliškumais. Rootsikülos regioninio aukšto pjūvis Estijoje neturi koreliacinių požymių, būtinų chronostratigrafiniam padaliniui, stratotipas yra laguninėse facijose, pjūvyje yra randamos stratigrafinės pertraukos ir spragos. Dėl pertraukų, spragų ir nepilnų geologinių pjūvių, regioninio aukšto ribos visame baseine ir jų koreliacijos yra neaiškios, ribos ir apimtis globalioje graptolitėje stratigrafineje skalėje nesikoreliuoja su biozonu ribomis ir apimtimis. Trūkstant tikslios regioninio... [toliau žr. visą tekstą] / The regional horizon of Geluva has been characterized in the written materials (Paškevičius and others, 1994) of the second conference of Baltic stratigraphists which took place in Vilnius, Lithuania in the year 1993. Earlier it was recognized as a separate stratigraphic element only in conjunction with Euripterus (Schmidt, 1891) layers and those layers were correlated with the lower part of Ludlov. Later on those layers were given the name of Rootsikülos (Bekker, 1925). The stratotype of the regional horizon of Rootsikülos was in the extinct quarry of Viitos (Sidaravičienė, 1999). The neostratotype has been characterized in the exposures of Vesiku stream near the village of Rootsikülos, the hipostratotype – in the boring of Kipio (interval between 25.6 and 53.6 meters) (Эйнасто, 1970). The regional horizon of Rootsikülos is characterized in shallow-water facies which are being dominated by layered lagoonal dolomites, dolomites containing with bioturbations, by layered stromatopors and coarse-fragmented limestone. The boundaries of this horizon were determined by referencing the cycle of sedimentation. The sectional view of the regional horizon of Rootsikülos in Estonia does not have correlational features that are required for a chronostratigraphic element. The stratotype is in lagoonal facies. The sectional view contains stratigraphic breaks and gaps which, in conjunction with the incomplete geological sectional view, is the cause... [to full text]