Thinking of difference in this dissertation is presented by a philosophical reconstruction of the notion of “ontological difference” in the philosophy of Martin Heidegger, and of the notion of ethical difference in the philosophy of Emmanuel Levinas. It is shown that while in Western philosophy even before Heidegger there was research and intellectual developments regarding difference, difference itself was not considered a philosophical problem. It is in Heidegger’s philosophy that one first finds formulated the problem of difference or the philosophical problem of difference as the founding principle of philosophy and Western spirituality itself. Through an analysis of Dasein (“being there”), temporality, and the two different ways of being of entities, as found elaborated in his early work Being and Time, it is shown that the notion of ontological difference is first of all the perspective of thinking from which Heidegger raises the question of the meaning of being. Further, by discussing other fundamental problems of philosophy, such as those which arise with the concepts of time, truth, ground, and identity, it is shown how in Heidegger’s philosophy the problem of ontological difference is formulated. The latter problem opens the possibility of rethinking the essence of metaphysical thinking, which is seen by Heidegger as a forgetfulness of being and difference. The dissertation shows that there is an ambiguity in Heidegger’s conception of ontological difference:... [to full text] / Disertacijoje skirties mąstymas pristatomas rekonstruojant ontologinio skirtumo plėtotę Heideggerio filosofijoje bei etinio skirtumo plėtotę Levino filosofijoje. Parodoma, kad nors Vakarų filosofijoje iki Heideggerio ir brėžiami bei svarstomi įvairūs „skirtumai“, filosofine problema skirtumas čia taip ir netampa. Tuo tarpu Heideggerio filosofijoje suformuluojama filosofinė skirties, kaip steigiančio principo, problema. Atliekant štai-būties, laikiškumo, esinių skirtingo buvimo būdų analizę parodoma, kad ontologinis skirtumas visų pirma yra mąstymo perspektyva iš kurios Heideggeris kelia būties prasmės klausimą. Aptariant kitas fundamentalias filosofijos problemas – laiko, tiesos, pagrindo, tapatybės, atskleidžiama, kaip Heideggerio filosofijoje suformuluojama ontologinio skirtumo problema. Tai atveria galimybę permąstyti metafizinio mąstymo esmę, kuri Heideggerio pamatoma kaip būties, o drauge ir kaip skirtumo užmarštis. Ontologinio skirtumo dviprasmiškumas atskleidžiamas parodant ontologinį skirtumą kaip pačią metafizikos prielaidą bei numatant metafizikos įveikos galimybę. Pereinant prie Levino skirties sampratos analizės, parodoma, kad skirties mąstymas yra, viena vertus, tai kas jungia šiuos du mąstytojus, antra vertus, tai kas juos labiausiai ir atskiria. Disertacijoje analizuojama, kuria prasme ontologinis skirtumas yra Levino skirties mąstymo išeities taškas bei atskleidžiama, kaip performuluojama skirties problema. Būties ir esinio skirtumo radikalizavimas ir... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje skirties mąstymas pristatomas rekonstruojant ontologinio skirtumo plėtotę Heideggerio filosofijoje bei etinio skirtumo plėtotę Levino filosofijoje. Parodoma, kad nors Vakarų filosofijoje iki Heideggerio ir brėžiami bei svarstomi įvairūs „skirtumai“, filosofine problema skirtumas čia taip ir netampa. Tuo tarpu Heideggerio filosofijoje suformuluojama filosofinė skirties, kaip steigiančio principo, problema. Atliekant štai-būties, laikiškumo, esinių skirtingo buvimo būdų analizę parodoma, kad ontologinis skirtumas visų pirma yra mąstymo perspektyva iš kurios Heideggeris kelia būties prasmės klausimą. Aptariant kitas fundamentalias filosofijos problemas – laiko, tiesos, pagrindo, tapatybės, atskleidžiama, kaip Heideggerio filosofijoje suformuluojama ontologinio skirtumo problema. Tai atveria galimybę permąstyti metafizinio mąstymo esmę, kuri Heideggerio pamatoma kaip būties, o drauge ir kaip skirtumo užmarštis. Ontologinio skirtumo dviprasmiškumas atskleidžiamas parodant ontologinį skirtumą kaip pačią metafizikos prielaidą bei numatant metafizikos įveikos galimybę. Pereinant prie Levino skirties sampratos analizės, parodoma, kad skirties mąstymas yra, viena vertus, tai kas jungia šiuos du mąstytojus, antra vertus, tai kas juos labiausiai ir atskiria. Disertacijoje analizuojama, kuria prasme ontologinis skirtumas yra Levino skirties mąstymo išeities taškas bei atskleidžiama, kaip performuluojama skirties problema. Būties ir esinio skirtumo radikalizavimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / Thinking of difference in this dissertation is presented by a philosophical reconstruction of the notion of “ontological difference” in the philosophy of Martin Heidegger, and of the notion of ethical difference in the philosophy of Emmanuel Levinas. It is shown that while in Western philosophy even before Heidegger there was research and intellectual developments regarding difference, difference itself was not considered a philosophical problem. It is in Heidegger’s philosophy that one first finds formulated the problem of difference or the philosophical problem of difference as the founding principle of philosophy and Western spirituality itself. Through an analysis of Dasein (“being there”), temporality, and the two different ways of being of entities, as found elaborated in his early work Being and Time, it is shown that the notion of ontological difference is first of all the perspective of thinking from which Heidegger raises the question of the meaning of being. Further, by discussing other fundamental problems of philosophy, such as those which arise with the concepts of time, truth, ground, and identity, it is shown how in Heidegger’s philosophy the problem of ontological difference is formulated. The latter problem opens the possibility of rethinking the essence of metaphysical thinking, which is seen by Heidegger as a forgetfulness of being and difference. The dissertation shows that there is an ambiguity in Heidegger’s conception of ontological difference:... [to full text]

Lietuvos akcijų rinkos pasiūlos ir paklausos srautų analizei buvo pasirinktos 9 akcijos. Jas, pagal įvykusių sandorių skaičių ir vertę, galima suskirstyti į tris grupes: nelikvidžios, pusiau likvidžios ir likvidžios akcijos. Šių akcijų, viešai skelbiami rinkos gylio ir įvykusių sandorių, duomenys buvo imami iš Vilniaus vertybinių popierių biržos internetinio puslapio http://www.baltic.omxgroup.com/ nuo 2008 02 25 iki 2008 04 18. Darbe buvo skaičiuojami paprastas (inside bid-ask spread), efektyvus (effective spread) ir užfiksuotas kainų skirtumai. Roll matas skaičiuojamas remiantis akcijų įvykusių sandorių kainomis, kurių skirtumų stacionarumas ištirtas RA-kriterijumi (reverse arrangement test). Kaip ir buvo galima tikėtis, parodyta, kad pasirinktų akcijų rinka yra neefektyvi. Dėl šios priežasties, kiekvienai akcijai apskaičiuotas Roll matas yra labai grubus. Naudojant C++ programavimo kalbą, buvo sukurta programinė įranga: • Duomenų skaitymui iš interneto; • Duomenų bazės kūrimui, apdorojimui ir redagavimui; • Duomenų analizei. / Nine types of stock were chosen to analyse quoted bid-ask spread of Vilnius Stock Exchange. According to the value and number of transactions of the stock, it can be divided into three groups: non-liquid, half-liquid and liquid stock. Public market depth information and data of trade was taken from Vilnius Stock Exchange website http://www.baltic.omxgroup.com/ during the period from 25th February 2008 to 18th April 2008. In my work I have analysed inside bid-ask spread, effective spread and fixed prices. Roll measure was measured using trade prices of stock; stationarity of differences of trade prices were examined using reverse arrangement test. As had been expected, I came to conclusion that the stock market for chosen stocks is informationally inefficient. Due to this reason the Roll measure is not correct. By using C++ programming language the following programming tools were created: • Data reading from internet tool; • Data collection and correction tool; • Data analysis tool.