Antimicrobial resistance is mainly caused by inappropriate and abundant use of antibiotics. To enlighten the most relevant problematic areas in antibiotic use, where the decisions should be made, the different levels were analysed in this study: the self-medication with antibiotics of the population, ambulatory and also hospital antibiotic use. The results showed that wrong perception about antibiotics is characteristic to Lithuanian population, as there is lack of privity, while traditions of self-medication and also habits to apply the previous experience, when doctor prescribed antibiotics, are entrenched. As the ambulatory care covers the most of the population, the most antibiotics are consumed in this level. However often they are prescribed irrationally for non-bacterial infections just on the basis of clinical symptoms. The antibiotic prescribing for one of the most frequent infection acute pharyngitis / tonsillitis might be improved by implementation of rapid antigen detection tests. The extent of antibiotic consumption in nursing hospitals is low, but it is uncontrolled. Therefore the development of correct population approach, education of health care professionals, implementation of diagnostic tools, antibiotic sales‘ control, guidelines for diagnostics and treatment, approvement of antibiotic prescribing procedures – all those items would promote rational antibiotic use. / Pagrindinė mikrobų atsparumo antibiotikams priežastis – neteisingas ir gausus jų vartojimas. Siekiant išsiaiškinti problemiškiausias antibiotikų vartojimo sritis, kur būtini sprendimai, šiame darbe kompleksiškai ištirtas antibiotikų vartojimas įvairiose gyventojų grupėse, ambulatorinėje ir stacionarinėje (slaugos ligoninėse) grandyse. Rezultatai parodė, jog Lietuvos gyventojams būdingas klaidingas supratimas apie antibiotikus, kadangi stinga informacijos apie šiuos vaistus, įsigalėjusios tradicijos patiems gydytis vaistais, taip pat įpročiai remtis buvusia patirtimi, kai gydytojas skyrė antibiotikų. Kadangi ambulatorinė grandis aptarnauja didžiausią populiacijos dalį, joje ir antibiotikų vartojama daugiausia, tuo pačiu jų gausiai neteisingai skiriama nebakterinės kilmės infekcijoms gydyti, kai remiamasi vien klinikiniais požymiais. Vienos iš dažniausių infekcijų – ūminio faringito / tonzilito gydymas būtų veiksmingesnis, jei optimizuojant antibiotikų skyrimą būtų atliekami greitieji A grupės beta hemolizinio streptokoko testai. Slaugos ligoninėse suvartojama antibiotikų nedaug, bet tai nėra kontroliuojama. Todėl itin svarbu gyventojų požiūrio formavimas, medikų mokymas, diagnostikos priemonių diegimas, antibiotikų pardavimo kontrolė, gydymo rekomendacijų ir antibakterinių vaistų skyrimo taisyklių tvirtinimas. Visa tai skatintų teisingą antibiotikų vartojimą.

Pagrindinė mikrobų atsparumo antibiotikams priežastis – neteisingas ir gausus jų vartojimas. Siekiant išsiaiškinti problemiškiausias antibiotikų vartojimo sritis, kur būtini sprendimai, šiame darbe kompleksiškai ištirtas antibiotikų vartojimas įvairiose gyventojų grupėse, ambulatorinėje ir stacionarinėje (slaugos ligoninėse) grandyse. Rezultatai parodė, jog Lietuvos gyventojams būdingas klaidingas supratimas apie antibiotikus, kadangi stinga informacijos apie šiuos vaistus, įsigalėjusios tradicijos patiems gydytis vaistais, taip pat įpročiai remtis buvusia patirtimi, kai gydytojas skyrė antibiotikų. Kadangi ambulatorinė grandis aptarnauja didžiausią populiacijos dalį, joje ir antibiotikų vartojama daugiausia, tuo pačiu jų gausiai neteisingai skiriama nebakterinės kilmės infekcijoms gydyti, kai remiamasi vien klinikiniais požymiais. Vienos iš dažniausių infekcijų – ūminio faringito / tonzilito gydymas būtų veiksmingesnis, jei optimizuojant antibiotikų skyrimą būtų atliekami greitieji A grupės beta hemolizinio streptokoko testai. Slaugos ligoninėse suvartojama antibiotikų nedaug, bet tai nėra kontroliuojama. Todėl itin svarbu gyventojų požiūrio formavimas, medikų mokymas, diagnostikos priemonių diegimas, antibiotikų pardavimo kontrolė, gydymo rekomendacijų ir antibakterinių vaistų skyrimo taisyklių tvirtinimas. Visa tai skatintų teisingą antibiotikų vartojimą. / Antimicrobial resistance is mainly caused by inappropriate and abundant use of antibiotics. To enlighten the most relevant problematic areas in antibiotic use, where the decisions should be made, the different levels were analysed in this study: the self-medication with antibiotics of the population, ambulatory and also hospital antibiotic use. The results showed that wrong perception about antibiotics is characteristic to Lithuanian population, as there is lack of privity, while traditions of self-medication and also habits to apply the previous experience, when doctor prescribed antibiotics, are entrenched. As the ambulatory care covers the most of the population, the most antibiotics are consumed in this level. However often they are prescribed irrationally for non-bacterial infections just on the basis of clinical symptoms. The antibiotic prescribing for one of the most frequent infection acute pharyngitis / tonsillitis might be improved by implementation of rapid antigen detection tests. The extent of antibiotic consumption in nursing hospitals is low, but it is uncontrolled. Therefore the development of correct population approach, education of health care professionals, implementation of diagnostic tools, antibiotic sales‘ control, guidelines for diagnostics and treatment, approvement of antibiotic prescribing procedures – all those items would promote rational antibiotic use.

Darbo tikslas: ištirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūrą. Uždaviniai: ištirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūros sritis; išanalizuoti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į saugos kultūrą, atsižvelgiant į sociodemografinius ir profesinius veiksnius; nustatyti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į saugos kultūrą skirtumus, atsižvelgiant į gydymo įstaigos charakteristikas. Tyrimo metodika. 2013 metų kovo – gegužės mėnesiais atlikta vienmomentinė kiekybinė apklausa, naudojant JAV Pitsburgo universitete sukurtą Požiūrio į saugą klausimyną (The Emergency Medical Services Safety Attitudes Questionnaire – EMS-SAQ). Tyrime dalyvavo 138 sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys penkiose palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse (atsako dažnis – 80,8 proc.). Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Rezultatai. Vyriausieji respondentai (>49 m.), lyginant su 30–39 m. grupe, reikšmingai didesniais įverčiais vertino pasitenkinimo darbu, komandinio darbo ir saugos klimato sritis (atitinkamai p<0.05). Sveikatos specialistai reikšmingai dažniau pasitenkinimo darbu ir komandinio darbo sričiai skyrė teigiamo vertinimo balus, t.y. ≥75, kai jų darbo stažas dabartinėjė ligoninėje buvo >11 metų, lyginant su tais, kurie dirbo trumpiau. Komandinio darbo sritis vertinta... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To analyse the attitudes of health care professionals towards safety culture in nursing and supportive treatment hospital. Objectives: to explore the attitudes of health care professionals in nursing and supportive treatment hospital towards safety culture; to analyse the attitudes of health care professionals towards safety culture in relation to their socio-demographic and professional characteristics; to determine the differences in attitudes towards safety culture among health care professionals in relation to institutional characteristics of the hospitals. Methods. The cross-sectional quantitative survey was conducted from March to May, 2013, using the Emergency Medical Services Safety Attitudes Questionnaire (EMS-SAQ) that was developed in Pittsburgh University, USA. The study included 138 health care professionals from five nursing and supportive treatment hospitals with the response rate of 80.8 %. Permition to perform this study was issued by the LUHS Bioethics Centre. Results. The attitudes towards the job satisfaction, teamwork and safety climate was evaluated significantly higher by the oldest respondents (> 49 y.), compared with the group of 30-39 y., p<0.05. Health care professionals significantly more often have got positive attitudes towards the job satisfaction and teamwork, i.e. ≥ 75, when their work experience in the current hospital was over 11 years, compared with those who have been employed for shorter periods of time. The teamwork... [to full text]