Šiame magistro darbe sistemiškai nagrinėjamos akcininkų pareigos. Kaip šio darbo temai reikšmingos kategorijos nagrinėjamos juridinio asmens dalyvio, akcininko ir teisinės pareigos sampratos, nustatomas akcininko pareigų atsiradimo momentas. Šio darbo tikslas – atskleisti akcininkų pareigų esmę, pobūdį ir turinį, įvertinti, kiek detaliai akcininkų pereigos yra reglamentuojamos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, apibendrintai apžvelgti su tema susijusią Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktiką. Darbe akcininkų pareigos skirstomos pagal tai, prieš kokius asmenis (bendrovę, kitus tos bendrovės akcininkus ir prieš trečiuosius asmenis) jos nustatytos ir kokiu pagrindu (įstatyminiu ar sutartiniu) tos pareigos atsiranda. Ypatingas dėmesys skiriamas akcininkų pareigai apmokėti akcijas, neatskleisti konfidencialios informacijos ir gerbti mažumos akcininkų teises. Darbe trumpai atskleidžiama atsakomybė už akcininko pareigų nevykdymą. / This study is devoted to the systematic analysis of the shareholder obligations. The concepts of a member of the company, shareholder and legal obligation are examined as the significant categories to the subject. The moment when the shareholder obligation arises is examined too. The purpose of the study is to reveal the essence of the shareholder obligations, to evaluate how much they are reviewed in the Lithuanian and European Union legislations and in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The analysis presents classification of the shareholder obligations as far as they are divided into groups according to the subjects to whom they are defined and according to where these obligations are set down. Particular attention is given to the shareholders obligation to pay for the shares, not to reveal the confidential information and to respect the minority shareholders. Also there is a short reveal of what happens if the shareholder fails to perform his obligations.

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]