Teorinėje darbo dalyje aprašomi įvairus kompanijų susijungimų tipai ir būdai., daugiausia orientuojamasi į gamybinėms įmonėms tinkamas, kurios turi ne vieną departamentą ir jose dirba santykinai nemaţai ţmonių Lietuvos rinkos mastu. Analizės dalyje paţymima kad bendrovėse kyla nemaţai problemų dėl komunikacijos, bendro planavimo nebuvimo. Dviejų bendrovių veiklos efektyvumo nebuvimas dėl skirtingų strategijų, bei uţdavinių, atskiro ţaliavų valdymo, logistikos dubliavimo ir t.t.. Projektinėje darbo dalyje pateikiami veiksmai kuriant organizacinį projektą atsiţvelgiant dviejų nagrinėjamų kompanijų atvejui. kuriame aprašomi palaipsniui etapai, bei pagrindiniai rinkos veiksniai tai bendra kainodaros politika bei situacija rinkoje sujungus dvejas įmones, taip pat pateikiamos prielaidos tikėtinų rezultatų sujungus bendroves pagal vieną organizacinį projektą, pritaikant linijinę funkcinę struktūrą. / In the theoretical part is describes the various types of companies mergers, types and methods, mainly oriented to the appropriate manufacturing companies, which have more than one department and have big employment relatively to Lithuanian market level. In the analytical part is noted that the companies have many problems with communication, lack of overall planning. The two companies lack the operational efficiency of different strategies and objectives of the individual commodity management and duplication of logistics and etc. In the project part of the final summary are the steps of creating an organizational design by given of the two companies' case, which describes the progressive stages, and the basic market factors is a common pricing policy and market situation of two merging companies, it is also the assumption of expected results combined company under one organizational design, using a linear functional structure.

Šeimos susijungimas garantuojamas tarptautinių ir ES teisės aktų bei nacionalinių teisės aktų pagrindu. Teisė susijungti su šeima trečiųjų šalių piliečiams ES tiesiogiai įvardija direktyva 2003/86/EB. Šeimos susijungimo atveju, šeimos nariais gali būti sutuoktinis(ė) bei jo(s) nepilnamečiai vaikai. Nacionaliniai teisės aktai gali numatyti ir kitus šeimos narius, atsižvelgus į pasekmių, kurios kiltų neleidus susijungti, sunkumą. Įvertinus ES piliečių ir jų šeimos narių apsigyvenimą ES valstybių narių teritorijoje bei trečiųjų šalių šeimų apsigyvenimą ES teritorijoje galime teigti, kad trečiųjų šalių piliečių ir jo šeimos narių apsigyvenimas yra apibrėžtas didesne sąlygų išpildymo apimtimi, dėl kurių šeimoms ir kyla daug problemų. Trečiųjų šalių piliečiai teisės susijungti atžvilgiu gali būti pabėgėlio statusą turintys asmenys arba kiti užsieniečiai, kurie turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi ES. Teisės susijungti su šeima kontekste išryškėja šios problemos. Pirma, fiktyvios santuokos sudarymas, siekiant apsigyventi ES valstybių narių teritorijoje ne dėl šeimos santykių, o dėl to, kad gauti ES leidimą gyventi. Antra, nesantuokinės partnerystės ir tos pačios lyties santuokų sudarymo problematika, nes įvairios valstybės narės skirtingai reglamentuoja šiuos santykius. Trečia, nors suteikiamos teisės artimos pabėgėlio statusui, tačiau asmenims besinaudojantiems laikina ir papildoma apsauga, teisė susijungti garantuojama ne visose ES valstybėse. Ketvirta, reikalavimo dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Family reunification is guaranteed by both by EU and national legislation. Right to reunify with family members for 3rd countries citizens in EU is defined by directive 2003/86/EB. Family members are defined as a spouse and his/her under-age children. National law can also determine other family members depending on consequences that might arise due to family inability to reunify. Estimating settlement of EU and non-EU citizens in EU territory it can be noticed that for citizens of 3rd countries and their family members settling is more restricted due to requirements to meet more conditions. Citizens of 3rd countries that can apply for reunification are persons that have refugee status or have temporary or permanent residence permit in EU. A few problems was noticed analysing EU family reunification law. First is fictitiuos marriage in order to settle in EU territory not due to family relationships, but due to having residence permit in EU. Secondly, non-marital partnership and marriage of the citizens of the same sex regulation in EU members varies. Thirdly, for persons, having temporary or complementary protection, right to reunify with family is not guaranteed in all EU countries even if they receive rights similar to refugee status. Finally, there is a problem of requirement to live in EU member state for a certain period before reunification, because EU law transfer to national legislation varies from country to country and for example in Lithuania is even inaccurate... [to full text]