Kultūrinė pabėgėlių integracija suvokiama kaip dvipusis procesas, kurio abu veikėjai: pabėgėliai ir juos priimančios visuomenės nariai turi teigiamas nuostatas vieni kitų atžvilgiu bei vienodas galimybes paveikti saveikos kokybę. Šiuo terminu nusakomas toks tarpkultūrinis santykis, kuomet pabėgėliai nori išlaikyti savo kultūrinį identitetą, tačiau ir neprarasti ryšio su juos priėmusios šalies gyventojais, o daugumos visuomenės nariai tam pritaria. Pabėgėlių socialines integracijos kultūrinei sričiai tradiciškai priskiriama vietinės kalbos mokymasis bei šalies, kurioje pabėgėliai apsigyvena kultūros pažinimas. Lietuvoje stebima analogiška situacija: intesyviai mokoma lietuvių kalbos bei rengiami Lietuvos visuomenės pažinimo kursai, kurių metu supažindinama su Lietuvos istorija, geografija, augmenija, gyvūnija, konstitucija bei kodeksais (darbo, administraciniu, baudžiamuoju). Tyrimo rezultatai parodė, jog pagrindinės socialinės integracijos įgyvendinimo sritys yra įtakojamos kultūrinių skirtumų, kurie gali apsunkinti integraciją. Akivaizdžią įtaką kultūrinės integracijos sėkmei turi pabėgėlių išsilavinimas, įgytas prieš jiems atvykstant į Lietuvą bei priklauso nuo to, ar asmuo atvykęs iš kaimo regiono ar miesto. Sunkumų kyla todėl, kad nepaisant kultūrinės integracijos svarbos, ji vykdoma labiau atsitiktinai nei planuojama, bet kita vertus ji negali buti primetama, tačiau pačių pabėgėlių savanoriškai pasirenkama kaip jiems priimtiniausia akultūracinė strategija. / Cultural integration is understood as a two sided process both parts of which, the refugees as well as the host society, take each other positively and have the same possibilities to affect the success of the outcome of the intercultural interaction. Integration depicts refugees’ wish to maintain their own cultural heritage as well as strengthen connection with the host society which on their side supports both of them. Traditionally cultural part of social refugee integration is considered to consist of local language skills and cultural knowledge, where Lithuania is not as exception: intense Lithuanian language course and Lithuanian society introduction course are organized. The latter comprising of making refugee acquainted with history, geography, fauna, flora, constitution and the codes (civic, criminal). The research showed the main points of social integration to be influenced by cultural differences that might hinder whole integration development. It can be stated that education as well as rural or urban origin act as sources of cultural flexibility/ inflexibility. The difficulty of cultural integration lies in the fact that despite the importance of cultural integration, it is implemented occasionally rather then scheduled, and at the same time it cannot be enforced by others, but freely chosen by the refugees or host society members themselves.

Kempteno karo pabėgėlių stovykla pasirinkta neatsitiktinai, stovykloje telkėsi nemažas skaičius lietuvių. Analizuojant DP laikotarpį buvo pasigesta būtent tyrinėjimų skirtų konkrečiai stovyklai, kurioje gyveno lietuvių pabėgėliai. Istorikų darbuose, pristatant visą stovyklinio laikotarpio gyvenimą, kol kas apsiribojama tik bendrais bruožais, plačiau nesigilinant į vienos stovyklos gyvenimą. Lietuviai yra viena iš tų tautų, kuri turi savo emigracijos istoriją. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai tapo emigrantų tauta. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tūkstančiai Lietuvos šeimų apleido savo šalį ieškodami geresnio ir sotesnio gyvenimo svetur. Daugiausiai jų patraukė į naujų galimybių ir svajonių šalį – Ameriką. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artinantis antrajai sovietų okupacijai dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų kartu su vokiečių kariuomene traukėsi į Vakarus. Tai buvo politinė emigracija. Į Vakarus traukėsi daug išsilavinusių žmonių, tautos žiedas: žymūs politikai, menininkai, mokslininkai, tie kurie nepriklausomoje Lietuvoje užėmė aukštas pareigas. Pasibaigus karui daugiausiai lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, kur juos globojo tarptautinės UNRRA, vėliau IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šelpimu, apgyvendinimu ir tolimesne emigracija. Didžioji dalis lietuvių pabėgėlių emigravo į JAV (apie 30 tūkst.), o likusieji į Australiją, Kanadą ir Pietų Amerikos valstybes. Nors pirmaisiais pokario metais daug kas tikėjo greitu Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The camp of the war refugees of Kempten has been chosen not accidentally as quite a big number of Lithuanians was gathered in that camp. When analyzing the period of DP, there was a lack of studies particularly about this camp where Lithuanian refugees lived. When presenting the life of the whole camp period, historians’ works did not include the description the life of Kempten camp in more details. It was limited only to general descriptions. The Lithuanian nation is one of the those who have their history of emigration. Lithuanians became a nation of emigration at the end of 19th century and the beginning of the 20th century. Even before World War I thousands of families of Lithuania left their country when looking for a better life abroad. Most of them headed for America, the country of new possibilities and dreams. With the end of World War II and the approach of the second soviet occupation thousands of inhabitants of Lithuania retreated to the West together with the German troops. It was a political emigration. A lot of educated people retreated to the West: famous politicians, artists, scientists, also the ones who held high positions. After the war most of Lithuanians gathered in DP camps in Germany where they were fostered by international organization UNRRA and later by IRO which supported war refugees, provided them with accommodation and took care of their further emigration. Most of Lithuanian refugees emigrated to USA (appr. 30 thous.) and the rest part left for... [to full text]

The object of the dissertation covers World War II refugee in Lithuania, their coming, staying and leaving Lithuania in 1939 – 1940. The first chapter of dissertation discusses similarities and differences of terms foreigner and refugee according to domestic legislation. Furthermore, the peculiarities of foreigners in pre war Lithuania and World War II refugees are analyzed and the features of refugee integration are depicted. The following aspects have been under discussion as well: the circumstances of war refugee legislation, the situation of Lithuanian legislation according to international conventions. The second chapter analyses the life of Polish internees in Lithuania. Organizational work of establishing internee camps, the changes of camps’ network and its liquidation are discussed there. Separate subchapters analyze the subordination of internee soldiers to army units, the everyday life of internees in camps as well as internees repatriation to the territories occupied by Soviet Union and Germany. The third chapter concentrates on the civil refugees. The first subchapter analyses the aspects of refugee administration in Lithuania by Lithuanian Red Cross and Commissariat for refugee affairs. The absolute majority of refugees in Lithuania were Jewish and Polish. Due to that, the third chapter is divided into subchapters by refugees’ nationalities. Subchapters analyzing Polish refugees present the status of Polish refugees and newcomers in Lithuania and the aspects of... [to full text] / Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių patekimo ir buvimo Lietuvoje istorija dar nėra sulaukusi išsamių ir detalių tyrimų. Šiandien tyrinėtojams prieinama istoriografija tik epizodiškai aprašo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių buvimo Lietuvoje raidą, jų santykius su Lietuvos administracija, vietos gyventojais. Disertacijos tyrimo objektas: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje, jų patekimo, buvimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos 1939–1940 m. raida. Pirmoji darbo dalis skirta pristatyti svetimšalių ir karo pabėgėlių sąvokų panašumams ir skirtumams remiantis Lietuvos teisiniais aktais aptarti. Antroji dalis skirta internuotiesiems Lenkijos kariams. Joje aptariama Lenkijos karių internavimas, internuotųjų stovyklų steigimas, stovyklų tinklo kaita bei jų likvidavimas. Atskiruose skyriuose nagrinėta internuotų karių gyvenimo stovyklose kasdienybė, karių repatriacija į Sovietų Sąjungos ir Vokietijos užimtas teritorijas bei internuotųjų karių perėmimas iš sovietų pusės 1940 m. vasarą. Trečioji disertacijos dalis skirta civiliams karo pabėgėliams. Parodomi pabėgėlių administravimo aspektai remiantis Komisariato karo atbėgėlių reikalams tvarkyti ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla. Kadangi absoliučią pabėgėlių daugumą sudarė lenkų ir žydų tautybių pabėgėliai buvo aptarta kiekviena tautinė grupė atskirai bei Lietuvos pilietybės suteikimo problematika. Stengtasi parodyti lenkų pabėgėlių bei Vilniaus krašto gyventojų „ateivių“ teisinį statusą Lietuvos Respublikoje. Bandyta... [toliau žr. visą tekstą]

Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių patekimo ir buvimo Lietuvoje istorija dar nėra sulaukusi išsamių ir detalių tyrimų. Šiandien tyrinėtojams prieinama istoriografija tik epizodiškai aprašo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių buvimo Lietuvoje raidą, jų santykius su Lietuvos administracija, vietos gyventojais. Disertacijos tyrimo objektas: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje, jų patekimo, buvimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos 1939–1940 m. raida. Pirmoji darbo dalis skirta pristatyti svetimšalių ir karo pabėgėlių sąvokų panašumams ir skirtumams remiantis Lietuvos teisiniais aktais aptarti. Antroji dalis skirta internuotiesiems Lenkijos kariams. Joje aptariama Lenkijos karių internavimas, internuotųjų stovyklų steigimas, stovyklų tinklo kaita bei jų likvidavimas. Atskiruose skyriuose nagrinėta internuotų karių gyvenimo stovyklose kasdienybė, karių repatriacija į Sovietų Sąjungos ir Vokietijos užimtas teritorijas bei internuotųjų karių perėmimas iš sovietų pusės 1940 m. vasarą. Trečioji disertacijos dalis skirta civiliams karo pabėgėliams. Parodomi pabėgėlių administravimo aspektai remiantis Komisariato karo atbėgėlių reikalams tvarkyti ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla. Kadangi absoliučią pabėgėlių daugumą sudarė lenkų ir žydų tautybių pabėgėliai buvo aptarta kiekviena tautinė grupė atskirai bei Lietuvos pilietybės suteikimo problematika. Stengtasi parodyti lenkų pabėgėlių bei Vilniaus krašto gyventojų „ateivių“ teisinį statusą Lietuvos Respublikoje. Bandyta... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation covers World War II refugee in Lithuania, their coming, staying and leaving Lithuania in 1939 – 1940. The first chapter of dissertation discusses similarities and differences of terms foreigner and refugee according to domestic legislation. Furthermore, the peculiarities of foreigners in pre war Lithuania and World War II refugees are analyzed and the features of refugee integration are depicted. The following aspects have been under discussion as well: the circumstances of war refugee legislation, the situation of Lithuanian legislation according to international conventions. The second chapter analyses the life of Polish internees in Lithuania. Organizational work of establishing internee camps, the changes of camps’ network and its liquidation are discussed there. Separate subchapters analyze the subordination of internee soldiers to army units, the everyday life of internees in camps as well as internees repatriation to the territories occupied by Soviet Union and Germany. The third chapter concentrates on the civil refugees. The first subchapter analyses the aspects of refugee administration in Lithuania by Lithuanian Red Cross and Commissariat for refugee affairs. The absolute majority of refugees in Lithuania were Jewish and Polish. Due to that, the third chapter is divided into subchapters by refugees’ nationalities. Subchapters analyzing Polish refugees present the status of Polish refugees and newcomers in Lithuania and the aspects of... [to full text]

Šeimos susijungimas garantuojamas tarptautinių ir ES teisės aktų bei nacionalinių teisės aktų pagrindu. Teisė susijungti su šeima trečiųjų šalių piliečiams ES tiesiogiai įvardija direktyva 2003/86/EB. Šeimos susijungimo atveju, šeimos nariais gali būti sutuoktinis(ė) bei jo(s) nepilnamečiai vaikai. Nacionaliniai teisės aktai gali numatyti ir kitus šeimos narius, atsižvelgus į pasekmių, kurios kiltų neleidus susijungti, sunkumą. Įvertinus ES piliečių ir jų šeimos narių apsigyvenimą ES valstybių narių teritorijoje bei trečiųjų šalių šeimų apsigyvenimą ES teritorijoje galime teigti, kad trečiųjų šalių piliečių ir jo šeimos narių apsigyvenimas yra apibrėžtas didesne sąlygų išpildymo apimtimi, dėl kurių šeimoms ir kyla daug problemų. Trečiųjų šalių piliečiai teisės susijungti atžvilgiu gali būti pabėgėlio statusą turintys asmenys arba kiti užsieniečiai, kurie turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi ES. Teisės susijungti su šeima kontekste išryškėja šios problemos. Pirma, fiktyvios santuokos sudarymas, siekiant apsigyventi ES valstybių narių teritorijoje ne dėl šeimos santykių, o dėl to, kad gauti ES leidimą gyventi. Antra, nesantuokinės partnerystės ir tos pačios lyties santuokų sudarymo problematika, nes įvairios valstybės narės skirtingai reglamentuoja šiuos santykius. Trečia, nors suteikiamos teisės artimos pabėgėlio statusui, tačiau asmenims besinaudojantiems laikina ir papildoma apsauga, teisė susijungti garantuojama ne visose ES valstybėse. Ketvirta, reikalavimo dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Family reunification is guaranteed by both by EU and national legislation. Right to reunify with family members for 3rd countries citizens in EU is defined by directive 2003/86/EB. Family members are defined as a spouse and his/her under-age children. National law can also determine other family members depending on consequences that might arise due to family inability to reunify. Estimating settlement of EU and non-EU citizens in EU territory it can be noticed that for citizens of 3rd countries and their family members settling is more restricted due to requirements to meet more conditions. Citizens of 3rd countries that can apply for reunification are persons that have refugee status or have temporary or permanent residence permit in EU. A few problems was noticed analysing EU family reunification law. First is fictitiuos marriage in order to settle in EU territory not due to family relationships, but due to having residence permit in EU. Secondly, non-marital partnership and marriage of the citizens of the same sex regulation in EU members varies. Thirdly, for persons, having temporary or complementary protection, right to reunify with family is not guaranteed in all EU countries even if they receive rights similar to refugee status. Finally, there is a problem of requirement to live in EU member state for a certain period before reunification, because EU law transfer to national legislation varies from country to country and for example in Lithuania is even inaccurate... [to full text]