Magistriniame darbe nagrinėjama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės samprata, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, sandorių, sudarytų nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų, sudarymo teisinės pasekmės. Akcentuotina, kad naujasis Civilinis kodeksas įnešė naujovę šeimos teisėje – vedybų sutarties institutą, ko pasėkoje atsirado ne tik įstatymų, bet ir sutarties nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tad darbe lyginamuoju aspektu nagrinėjamas įstatymų ir sutarties nustatytas sutuoktinių turto teisinis, didesnė analizė atliekama nagrinėjant įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Remiantis teismų praktika analizuojama ar sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja imperatyvios, ar dispozityvios teisės normos, ar sutuoktiniai santuokos metu turtą gali įgyti tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar galimos ir kitos nuosavybės teisės formos. Nustatyta, kad santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu kitaip nenumatyta vedybų sutartyje. Tad vedybų sutartis yra vienintelis atvejis, kuriam esant galima netaikyti įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo. Taip pat darbe daug dėmesio skirta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindams bei problematikai. Teisės normų analizė parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis analyses the concept of the common joint ownership right of spouses, property owned by the common joint ownership right, the procedure of management, use and disposal of family assets, legal consequences of transactions conducted in non-compliance of requirements established by the laws. It stresses that the new Civil Code introduced a new concept in the family law – the institution of the pre-nuptial contract what resulted in the establishment of not only statutory but also contractual legal regime of the property of spouses. Therefore the study examines statutory and contractual legal regime of the property of spouses using a comparative method. A wider-scope analysis is conducted with regard to statutory legal regime of the property of spouses, i.e. the legal regime of the common joint ownership of spouses. On the basis of case-law the research work investigates whether the legal regime of the property of spouses is regulated by mandatory or non-mandatory legal norms, whether during the marriage spouses can obtain property under the right of a common joint ownership or whether other forms of ownership are also possible. It was established that during the marriage property obtained using joint funds of spouses is regarded to be a common joint ownership of spouses in case otherwise is provided in a marriage contract. Therefore, statutory legal regime of the property of spouses may not be applied only in case a marriage contract is concluded. A lot of... [to full text]

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus asmenine nuosavybe esantį sutuoktinių turtą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio ar jų abiejų vardu turtas įgytas. Ši nuostata kyla iš sutuoktinių lygiateisiškumo principo, o tai reiškia, kad nei vienam iš sutuoktinių nėra suteikiama daugiau teisių į bendrą turtą nei turi kitas sutuoktinis. Sutuoktiniai turi teisę sudaryti vedybų sutartį ir bendru susitarimu nustatyti, koks teisinis režimas bus taikomas jų iki santuokos turėtam bei santuokos metu įgytam turtui. Išimtis – sutuoktiniai negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą sutuoktiniai valdo, naudoja ir juo disponuoja bendru susitarimu. Preziumuojama, kad sandorį sudarantis sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, kiti sąžiningi asmenys, sudarantys sandorius su sutuoktiniais, turi teisę šio fakto netikrindami manyti, kad sandoris sudaromas abiejų sutuoktinių sutikimu. Bendrą turtą gali tvarkyti ir vienas iš sutuoktinių, tačiau jis tam turi turėti kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą. Šeimos turtas - tai nuosavybės teise vienam arba aniems sutuoktiniams priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, būtini šeimos poreikiams tenkinti. Turtui, šeimos turto teisinis režimas taikomas nuo santuokos įregistravimo momento. Disponuojant šeimos turtu keliami griežtesni reikalavimai nei disponuojant... [toliau žr. visą tekstą] / Possession which was acquired after the marriage is a joint possession of a married couple, except possession which is a personal ownership. We should assume, that shared pieces of married couple‘s possession are equal, despite the name of a person, whose name was used to obtain the possession. This attitude comes from equality of rights principle of a married couple which means that neither from a married couple could be given more rights to a shared possession than other have. Married couple may make a contract of marriage and with collaborative covenant determine a type of juridical treatment, which should be applied for a possession, obtained before and after the marriage. There is an exception – married couple may not change their juridical treatment for their possession. Joint possession of a married couple is controlled, used and disposed with collaborative agreement. We should assume, that a spouse who is making a contract is behaving with other spouse‘s permission. Other conscientious people, who are making a contracts with a married couple, have a right to assume that a contract is being made with both of couple‘s agreement, without inspecting this fact. Shared possession may be managed with one of a married couple, however he must have another‘s authorization. Families possession – is one‘s or both‘s of married couple ownership of families living space and portable goods, essential for families needs. Juridical treatment for a family possession is applied from the... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas yra atskleisti bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo instituto esmę, išanalizuoti jo teorines ir praktines problemas, nurodyti galimus problemų sprendimo variantus. Magistriniame darbe be bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, kai sutuoktinių bendras turtas yra padalijamas teismo sprendimu, analizuojamas naujajame CK įtvirtintas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, kai bendras sutuoktinių turtas padalijamas sutuoktinių susitarimu. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tvarka atskirai neanalizuojama, bet pateikiama, analizuojant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principus. Magistriniame darbe išskirti ir analizuojami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principai: turto balanso sudarymo, kompensacijų sudarymo, sutuoktinių bendrų prievolių tenkinimo, sutuoktinių turto idealiosios dalies nustatymo, turto padalijimo natūra principai, lygių dalių principas ir šio principo taikymo išimtys. Šių principų turinio atskleidimui pagrindinis šaltinis yra teismų praktika. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas probleminiams klausimams, kurie kyla praktikoje, taikant nagrinėjamo instituto normas. Probleminiai bendrosios jungtines nuosavybes padalijimo instituto aspektai yra bendro ir asmeninio sutuoktinų turto nustatymas, bendrų sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymas, lygių dalių principo taikymo išimtys, turto padalijimo natūra principo taikymas. / The purpose of this master thesis is to provide an analysis of Lithuanian legislation and judicial practice of partitioning of common joint property, identify theoretical and practical problems and come to the decisions. Besides the mode of partitioning of common joint property when the property of spouses is divided by a court judgement, the new mode implemented only in new Civil Code of the Republic of Lithuania is analysed when the common joint property is divided by spouse’s mutual agreement. The procedure of division of common joint property is disclosed by examination of appropriate principles of the partitioning of common joint property. The following principles of the partitioning of common joint property were determined and examined in this master thesis: principle of composition of property balance, principle of composition of compensation balance, principle of performance of common obligations, principle of determination of part from spouses property, principle of equal parts and exceptions of its application, and principle of partitioning of property in kind. The judicial practice is a main source of subject disclosing content of identified principles. The basic attention is paid to the problematic aspects arising in judicial practice on application the norms of partitioning of common joint property. The main practical questions are determination of common and the respective individual property of spouses, performance of obligations to the common creditors, the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjamos galimybės sutuoktiniams vedybų sutartimi sureguliuoti, nustatyti ar pakeisti jų atsakomybės pagal turtines prievoles aspektus, atsižvelgiant į Lietuvos teisinio reguliavimo ir teismų praktikos šiuo klausimu specifiką. Darbe apžvelgiami bendrieji sutuoktinių prievolių prieš trečiuosius asmenis atsiradimo pagrindai, sutuoktinių prievolių rūšys taip pat sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos, kurios gali būti vedybų sutarties reguliavimo objektu. Pagrindinė darbo linija siejama su teisinio reguliavimo ir teismų praktikos ištyrimu nagrinėjant tarp sutuoktinių ir jų kreditorių kilusius ginčus turtinių prievolių srityje. Magistro baigiamojo darbo temos aktualumą lėmė teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, Lietuvos teismų praktikos ir mokslinės literatūros šiais klausimais trūkumas. Nors teismų praktika nagrinėjant sutuoktinių ir jų kreditorių turtinius ginčus paskutiniu metu yra išplėtota, tačiau ši praktika daugiausia remiasi įstatyminiu sutuoktinių atsakomybės reguliavimu, tačiau pavyzdžių, kaip įtakotų vedybų sutartis šių klausimų sprendimą, Lietuvos teisminėje praktikoje beveik nėra. Šio darbo pagrindinis diskusinis aspektas atsiskleidžia per sutarties laisvės principo, kuris yra pamatinė ir vedybų sutarties dalis, bei imperatyvių teisės normų, kurių sutuoktiniai negali pakeisti vedybų sutartimi, konkurenciją bei turinio aiškinimą. Teisminėje praktikoje daugiausiai ginčų kyla tarp sutuoktinių ir jų kreditorių... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this paper is to explore the possibilities for the spouses to settle, fix or change some aspects of their liability in marriage contract, considering the mandatory Lithuanian law rules and case law on the subject specifics. The paper gives an overview of the general backgrounds of obligations of spouses in accordance with their creditors, types of obligations of the spouses, as well as liability and obligations between the spouses, which may be the subject of regulation of the marriage contract. The general line of the work is associated with the legal regulation and judicial practice in the context of disputes between the spouses and their creditors in matters relating to liability under the obligations, rising during the marriage. Relevance of this study was determined by uncertain law regulation and lack of Lithuanian case law and literature on these issues. While the case law relating the liability of the spouses in respect of their creditors lately is developed, but there are almost no examples, how marriage contract could influence their liability and obligations in respect of third parties. The main debatable aspect of this paper is revealed through the competition and content interpretation of the principle of freedom of contract, which is also a fundamental part of the marriage contract, and the mandatory rules of law, which the spouses cannot overcome by the marriage contract. In case law most disputes arises between the spouses and their... [to full text]

Visame pasaulyje vis plačiau toleruojamos antišeimiškos vertybės. Jaučiama taip pat ir moralinio reliatyvizmo įtaka, teigianti, kad nėra vienos privalomos etinės ar moralinės tiesos, ir skelbianti tariamą laisvę, iš tiesų tik atskiriančią žmogų nuo žmogaus. Tokioje situacijoje šiandieninė Katalikų Bažnyčia aktyviai vykdo teologines bei pastoracines paieškas, siekdama įveikti vis didėjantį tarpusavio susvetimėjimą ir individualizmą šeimoje bei dabartinę šeimos krizę, besireiškiančią plintančia kohabitacija bei skyrybomis. Katalikiškoji teologija akcentuoja Dievo trinitarinį gyvenimą esant tinkamiausiu santuokos pirmavaizdžiu. Šeima yra unikali būtent savo panašumu į Dievo paveikslą ir tam tikra prasme yra apreiškimas, nurodantis, koks turėtų būti žmonių santykis su Dievu ir vienas kitu. Savo meilės bendryste vyras ir moteris santuokoje atspindi Trivienio Dievo paveikslą. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą turi asmeninį Dievo kvietimą meilės dialogui, bendrystei. Dialogo, pokalbio, komunikacijos matmuo yra esminė žmogaus tiesa. Žmogus save suvokia tik akistatoje su kitu. Santuokos kaip dialogo supratimas reiškia kokybiškai naują sutuoktinių buvimą kartu - buvimą santykyje, dialoge su nuostata girdėti suprasti, dalintis ir atleisti. Būti žmogumi reiškia būti pašauktam tarpasmeninei žmogiškai bendrystei, kurios pavyzdys matomas Trejybės Asmenų bendrystėje, kur visų tarpasmeninių santykių pamatas - buvimas dovana. Sutuoktiniai realizuoja šį pašaukimą meilei per santuoką. ... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor paper studies the positive experience of the retreat movement “Encounters hof Spouses”. This movement aims at reconciliation of families where spouses have relationship problems. This movement encourages openness and dialogue between spouses which is based on discovering the image and likeness of God in the human person. The paper therefore, stresses the role of understanding both oneself and the other person as having natural dignity and worth due to the image and likeness of God. This understanding leads to an open dialogue between spouses which brings confidence, trust and new unity. The methodology of the research was participant observation. The spouses shared their experience by talking and analyzing the positive changes in their relationships. The paper aims at the theological anthropological generalization of this help to families and provides some recommendations of how to apply this experience more widely. Thus , the paper is relevant and important for today’s society and Christian communities. The first part of the paper discusses the theological aspects of the human person and marriage in God’s plan for this world as seen from the documents of the Catholic Church. It deals with the Christian idea of the family as a reflection of the Trinitarian Union and as a vocation for divine love, as well as complete self-giving. It also analyzes marriage as a sacrament. The second part of the paper is devoted to the phenomenon of the dialogue as the basic... [to full text]

The present thesis consists of three parts. The first one deals with the implementation of definition of will both in the Civil Code of the Republic of Lithuania and in the civil codes of foreign countries. When all the essential features of will individualizing it as a legal instrument are put into one, the definition of will is formed. The second part focuses on types of wills. While comparing different types of wills enacted in the legal acts of Lithuania and foreign states many will making peculiarities can be distinct and some attention given to the evolving legal regulation and practical application problems. The doubtful meaning of joint will of spouses, obstacles of discovering the existence of holographic will are of particular interest. The third part of the thesis concerns the recently established Will register, its activity prospects and the abilities of ensuring the rights of heirs after Lithuania’s accession to the Convention on the Establishment of the Scheme of Registration of Wills.