Magistro darbe nustatyta svetimkraščių medžių medynų būklė ir struktūra Druskininkų miškų urėdijos mškuose. Darbo objektas: Svetimkraščių medžių medynai Druskininkų miškų urėdijos miškuose. Darbo tikslas: Nustatyti svetimkraščių medžių medynų būklę ir struktūrą Druskininkų miškų urėdijos miškuose. Darbo metodai: Tyrimai atlikti Druskininkų miškų urėdijos miškuose 2011 m. rugpjūčio mėnesį pagal monitoringo (stebėsenos) metodiką (UN/ECE, 1994; 1998). Bankso pušies būklės vertinimo duomenys buvo surinkti pagal I-jo miškų monitoringo programos metodiką. Svetimkraščių medžių medynų sanitarinės būklė ir pomiškis vertintas laikinuose bareliuose, kiekviename sklype buvo parinktos 3x50m arba 3x25m juostos, kurios tolygiai išdėstytos sklype. Buvo skaičiuojama Bankso pušies savaiminukų skaičius, taip pat buvo įvertinta medžių sanitarinė būklė. Bankso pušies paplitimas nuo motininio medyno pasaulio šalių atžvilgiu vertintas 20 sklypų. Pasaulio šalių atžvilgiu išorinėse sklypo ribose matavimo juosta atmatuota 20 metrų atkarpa, kurioje 2 m. plotyje suskaičiuota Bankso pušies paplitimas už motininio sklypo ribų. Darbo rezultatai: Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje Bankso pušies medynų plotas per 10 metų sumažėjo 45 %, tūris sumažėjo 33 %, kalninės pušies medynų plotas per 10 metų sumažėjo 79 %, tūris sumažėjo 85 %, europinio maumedžio medynų plotas per 10 metų išliko nepakitęs, tūris padidėjo 35 %, didžiausias prieaugis buvo Nbl augavietėje – 71 m3/ha dešimties metų laikotarpiu... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master thesis the condition and structure of forest stands of foreign trees in the forests of Druskininkai state forest enterprise has been determined. Thesis object: Forest stands of foreign trees in the forests of Druskininkai state forest enterprise. Thesis goal: To establish the condition and structure of forest stands of foreign trees in the forests of Druskininkai state forest enterprise. Thesis methods: Research was performed in the forests of Druskininkai state forest enterprise on August 2011 in accordance with monitoring (observation) methodology (UN/ECE, 1994; 1998). Assessment data on the Banksian pine conditions has been gathered in compliance with the 1st forest monitoring program methodology. Sanitary condition and undergrowth of forest stands of foreign trees was assessed in temporary barrels, in each lot 3x50 or 3x25 meter zones were selected, gradually situated in the lot. The number of the Banksian pine saplings was counted, and the sanitary condition of the trees was assessed likewise. The prevalence of the Banksian pine from ortet forest stand with regard to the countries of the world was assessed by 20 lots. With regard to the countries of the world, in the outer borderlines of the lot the measuring line was measured by a 20 meter section, where within 2 meter span the prevalence of the Banksian pine behind the border of the ortet lot was calculated. Thesis results: In the territory of Druskininkai state forest enterprise the area of the Banksian... [to full text]

Baigiamajame darbe tiriama, kokią įtaką daro skirtingos medžių rūšys dirvožemio rūgštingumui. Darbo objektas – ASU medynų parkas. Darbo tikslas - Šio tyrimo tikslas yra nustatyti, kaip skirtingos medžių rūšys pakeitė dirvožemio pH reakciją medynuose, kuriuose medžiai auga 50 – 56 metus. Darbo metodai – skirtinguose dirvožemio gyliuose pH reakcijos nustatymas lauko ir laboratorijos sąlygomis, karbonatų putojimo gylio nustatymas lauko sąlygomis. Darbo rezultatai. Medynų dirvožemio pH reakcija priklauso nuo augančių medžių rūšių. pH-metru gauti duomenys parodė, kad apie pusės medynų dirvožemio reakcija buvo labiau šarminė nei pievos dirvožemio. H2O ir CaCl2 tirpaluose nustatytos pH reakcijos gautos rūgštinės, tačiau ne visos. H2O tirpale šarminė reakcija gauta paprastosios pušies, neutrali – plaukuotojo beržo ir mažalapės liepos medynų dirvožemiuose. Didžiausią paklotę ir nuokritų masę suformavo hibridinio maumedžio medynas. Visi kiti medynai suformavo daug mažesnes paklotes. Dirvožemio rūgštingumo didinime nerasta ryšio nei tarp svetimkraščių bei vietinių medžių rūšių, nei tarp lapuočių bei spygliuočių. / Subject of the research – This thesis was started in order to investigate what influence on soil acidity has different tree species. Investigation was held in the stand park belonging to Aleksandras Stulginskis University. Aim of the research - Thesis aims to investigate how different tree species has changed soil pH reaction in stands of 50 – 56 years old. Methodology – pH reaction's identification in out doors and lab conditions in different depth levels of soil, depth identification of carbonate foaming in out door conditions. Results. The investigation revealed that soil pH is mostly depending on growing tree species. Using pH meter it was estimated that soil reaction under half of the stands was more alkaline than in grasslands. A reaction in H2O and CaCl2 solutions was found to be acid, however not in all samples. In H2O solution reaction was alkaline for pine (Pinus Sylvestris) while neutral for birch (Betula pubescens) and lime tree (Tilia cordata) stands soils. The thickest litter and biggest mass of litter fall was formed under hybrid larch stands. Other stands formed much lower litter, therefore it could not be stated that litter fall of all tree species has impact on soil acidity. There was found no correlation in increasing soils’ acidity between native and introduced tree species as well as broadleaves and coniferous.