Riba tarp filosofinio ir literatūrinio diskursų postmoderniojoje kultūroje yra panaikinama išnykus didiesiems pasakojimams. Tai nulemia ne tik literatūros filosofijos atsiradimą ar kalbėjimą apie literatūrinio teksto filosofiškumą, bet ir sulieja filosofinio ir literatūrinio diskursus į vieną, naujos kokybės tekstą, panaikina pačios skirties tarp diskursų prasmę. Lietuvių literatūroje ir kultūroje tokį ribų peržengimą žymi Eugenijaus Ališankos kultūrologinės studijos Vaizdijantis žmogus ir Dioniso sugrįžimas bei jo poezijos rinkiniai (Lygiadienis, Peleno miestas, dievakaulis, iš neparašytų istorijų). čia teoriniai postmoderniojo diskurso postulatai yra inkorporuojami į literatūrinį tekstą; kalbančiojo subjekto raiška liudija nuolatines steigties pastangas; poetinis pasaulis ima darytis fragmentiškas, sudarytas iš kultūrinių, literatūrinių, filosofinių idėjų nuotrupų - tokiame pasaulyje kalbantysis subjektas klajoja, ne tik nuolatos kurdamas savąjį tapatumą, bet ir stengdamasis priartėti prie tarp teksto fragmentų besislepiančios pirmapradės tuštumos. / Philosophical and literary discourses traditionally are differed by their own objects of interest or methods or rhetorical qualities of text. Nevertheless, in postmodern culture these differences are reduced by the dissappearance of meta-discourses and the importance of textuality. These discourses now are in a constant connection – and now we can talk about philosophy of literature or philosophical literature or a philosophy as literature or about pgilosophico-literary framework of contemporary literature. In Lithuanian literature a distinction between philosophical and literary discourses are reduced by Lithuanian poet, Eugenijus Ališanka, who also published two interdisciplinary studies on contemporary art and literature. In poetry E. Ališanka uses ideas of postmodern philosophy, converts them into a poems that becomes the manifestation of a postmodern man in a postmodern world. Formerly meta-narratives are replaced by multiplicity of mini-narratives, and the subject acquires a discoursive identity which wanders in the infinite net of cultural, literary, philosophical signs.