Cleaning symbioses are a well-studied mutualism among marine species. However, the interactions occurring between cleaner fish and sharks are lacking in research, which makes it a target for further investigation. With this study, intentions were to analyse the behaviour of two kinds of cleaner species, bluestreak cleaner wrasse (Labroides dimidiatus) and moon wrasse (Thalassoma lunare), to be able to distinguish differences in cleaning behaviour on pelagic thresher sharks (Alopias pelagicus). A total of 68,4 hours of video was recorded on the edge of a seamount outside of Malapascua, called Monad Shoal, during 18 days in January 2018. The number of interactions were divided into two categories, where the behaviour was classified as an inspection or a bite and could occur on different patches of the sharks’ body (head, gills, body, dorsal, pectoral, pelvic or caudal fin). In total 118 events occurred which comprised in total 4079 interactions from the two cleaner species. Of these interactions 3626 were considered inspections and 453 were bites. Bluestreak cleaner wrasse conducted 3598 of the inspections and 28 of the inspections were conducted by the moon wrasse. All bites were conducted by bluestreak cleaner wrasses. The results indicated a preference in patches of the body to inspect, where the pelvis got the most inspections on 34,1 %, followed by the pectoral fins on 22,8 %. The dorsal fin and the gills accounted for the least number of bites, with 1,3 % on the dorsal and 1,4 % on the gills. Furthermore, a difference in inspected patches between males and females were discovered, where females got significantly more inspections on their head, gills, body, dorsal and pectoral fin. The pelvis and caudal fin did not show any significant differences.

Tyrėjų duomenimis į javų kombaino valytuvo varpų sraigę patenka didelė dalis iškultų grūdų, kurie tiekiami į perkūlimo mechanizmą ir papildomai žalojami. Perkūlimui grąžinamų nuokulų kiekis ir sudėtis priklauso nuo javų kombaino konstrukcinių ir technologinių parametrų bei augalų savybių. Javų kombainuose naudojamos dvi pakartotinio kūlimo sistemos: nuokulos nukreipiamos pakartotinai kulti į kūlimo aparatą arba į varpų kultuvę. Dalis tyrėjų teigia, kad kombainuose su varpų kultuve grūdai yra žalojami mažiau. Tačiau kitų mokslininkų rezultatai byloja, kad vienas iš didžiausių varpų kultuvės trūkumų yra tas, kad joje ženkliai žalojami grūdai. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad tiekiamų į perkūlimo mechanizmą nuokulų sudėtis yra kombaino teisingo sureguliavimo viena pagrindinių rodiklių. Kombainu dirbant mažesniu nei optimalus greitis į varpų sraigę patenka daugiau iškultų grūdų, kurių sužalojimas yra didesnis. Šiame darbe gamybiniais bandymais nustatyta, kad padidinus kombaino darbinį greitį nuo 2 kmh-1 iki 5 kmh-1, tiekiama į varpų kultuvę kviečių nuokulų masė sumažėjo beveik du kartus. Grūdų sužalojimui įtakos turi ir varpų kultuvės rotoriaus sukimosi dažnis, kurio optimali skaitinė reikšmė yra 1300 min-1. Įvertinus atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus galima teigti, kad javų kombaine varpų kultuvės rotoriaus dažnis galėtų būti reguliuojamas. Varpų kultuvės galios sąnaudos priklauso nuo tiekiamų nuokulų srauto. Padidinus nuokulų srautą į varpų kultuvę nuo 0,2 kgs-1 iki... [toliau žr. visą tekstą] / The volume and composition of the material in the tailings returns is directly responsive to the major combine settings, and dependent on the throughput and crop conditions. The research has shown that tailings returns frequently contain loose grain that does not need to be rethreshed. Loose grain in the tailings is more susceptible to damage when it is returned to an aggressive threshing cylinder or re-thresher. Published data other authors is showed some evidence that grain damage could be reduced with the use of an auxiliary tailings re-thresher instead of returning the tailings to the main threshing cylinder. The amount and composition of the tailings are strong indicators on how a combine is performing. Low throughput and its consequential grain damage can cause dramatic increases in combine losses. High levels of damaged grain in the tailings indicate excessive speed of rethreshing or inadequate throughput. The rational value of rotational speed of vane-type re-thresher of combine harvester is 1300 min-1 and it’s should be changeable. Power consumption was found to be dependent on rethresher throughput. When the feedrate is changes from 0.2 kgs-1 to 1.0 kgs-1, the power consumption for rethreshing of wheat increases from 1.53 kW to 2.44 kW.