The doctoral thesis deals with a methodological problem of analyzing photography. The argumentation is built on assumption that analysis of a content of a medium (in this case: photography) alone is unable to reveal important social and political aspects of the medium. Therefore an integral analysis of medium and its context is indispensable. Combination of approaches used in communication and media studies, philosophy, and art history lets to define the notions of dispositif and medium, which lead to construction and operationalization of a model of medium dispositif. The model is used for research and analysis of power relations around photographical discourse in Lithuania in 1960s–1980s. Research material gathered while interviewing relevant actors in the field and analyzing visual and textual archives lets to define the dispositif of photography of the time period chosen as the a particular actor-network. The analysis reveals how the network of art photography developed, how it became stable and irreplaceable, what was its impact on specific mode of use of photography, so called photo-art, and formation of common photographical style, The School of Lithuanian Photography. The institutional role of Society of Art Photography, its interaction with communicational conventions (eg. Social Realism), philosophical statements, and the whole photographical discourse are taken into particular account. The analysis and combination of different elements, constituting photographical... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama kompleksiškos fotografijos analizės metodologijos problema. Remiamasi prielaida, kad analizuojant vien medijos (šiuo atveju fotografijos) turinį, neįmanoma atskleisti svarbių socialinių ir politinių medijos aspektų. Todėl siekiama analizuoti pačią mediją kartu su jos kontekstu. Derinant komunikacijos bei medijų mokslų, filosofijos ir menotyros prieigas suformuojamos dispozityvo ir medijos sampratos, kurias jungiant sukonstruojamas ir operacionalizuojamas medijos dispozityvo modelis. Šis modelis yra taikomas Lietuvos fotografijai XX a. septintajame–devintajame dešimtmetyje analizuoti ir diskursą formavusiems galios santykiams atskleisti. Pasitelkiant interviu su fotografijos veikėjais ir fotografijų bei tekstinių šaltinių interpretaciją išanalizuojamas pasirinkto laikotarpio fotografijos dispozityvas, kuris apibrėžiamas kaip veikėjas-tinklas. Disertacijoje atskleidžiama, kaip formavosi fotografijos meno tinklas, kaip jis tapo stabiliu ir nepakeičiamu, kaip jis konstravo ir reguliavo specifišką fotografijos vartojimo būdą – fotomeną ir vientisą stilių – Lietuvos fotografijos mokyklą. Analizuojant ir jungiant skirtingus fotografijos medijos elementus, siekiama parodyti priežastingumo ryšius tarp estetinių, politinių ir socialinių fotografijos aspektų. Disertacijoje nagrinėjamas institucijos (Fotografijos meno draugijos) vaidmuo bei jos sąveika su komunikacinėmis konvencijomis (pvz., socrealizmo stiliumi), filosofinėmis nuostatomis ir fotomeno diskursu.

Taikomų ir alternatyvių priemonių prieš laukinių stambiųjų žinduolių sukeliamus autoįvykius efektyvumo tyrimas magistralėje A2 (Vilnius – Panevėžys) 2002 01 01 – 2009 12 01 metais Magistrantė Vilma Vildaitė. Vadovas: doc.dr. G. Ignatavičius Ekologijos ir aplinkotyros studijų centras, Vilniaus Universitetas, Lietuva. Santrauka Kasmet automobilių susidūrimai su laukiniais žvėrimis sudaro didelę dalį visų įvykusių autoįvykių, kartais pasibaigiantys tragiškai. Šiame darbe paliečiama aktuali problema kylanti tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – autoįvykiai su laukiniais žvėrimis, kuomet susidūrimų metu žūsta laukiniai gyvūnai ir žmonės. Visame pasaulyje magistraliniuose ir kituose krašto keliuose diegiamos įvairios saugumo priemonės mažinančios autoįvykius su laukiniais žvėrimis. Tai metalinės tvoros, įspėjamieji kelio ženklai, kelio apšvietimas, ultragarsiniai švilpukai, pakelių augalijos tvarkymas, požeminės pralaidos, „žalieji tiltai“, repelentai, reflektoriai. Šio darbo tiriamasis objektas: magistralinis kelias A2 (Vilnius – Panevėžys) Lietuvoje. Jame įrengtų, naujai rengiamų ir alternatyvių saugumo priemonių nuo susidūrimų su stambiaisiais žinduoliais efektyvumo tyrimas. Šiuo metu magistraliniame A2 (Vilnius – Panevėžys) yra įrengtos saugumo priemonės nuo automobilių susidūrimų su laukiniais stambiaisiais žvėrimis: įspėjamieji kelio ženklai, metalinio tinklo tvoros (aptverta 163, 30 km magistralės), dvivėriai vartai, „elnių grotelės“ įvažiavimuose į miško keliukus, trys... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Vilma Vildaitė, Master‘s Thesis in Environmental Studies and Management / Supervisor Doc.dr. G.Ignatavičius. "The Research of Effectiveness of Applied and Alternative Management Systems/Devices to Prevent Road Accidents Caused by Large Mammals of Highway A2 (Vilnius-Panevėžys) for a Period from January 1, 2002 to December 1, 2009" Vilnius:Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Center of Ecology and Environment Research, 2010. Each year car collisions with wild animals (which sometimes end tragically) make a significant proportion of all road accidents. This research raises a problem of car accidents with wild mammals involved, when people or wild animals are injured or killed. This issue is important both in Lithuania and worldwide. All around the world various safety devices/measures are implemented on highways and other country roads to reduce car accidents caused by wild animals. The most common ones are metal fences, road lights, warning road signs, ultrasonic whistles, roadside vegetation management, underground culverts, "green bridges", repellents, reflectors. The object of this research is the highway A2 (Vilnius -Panevėžys) in Lithuania. The objective of the work is to find out the effectiveness of already existing, being implemented or alternative safety/precaution systems against large wild mammals on this road. Currently there is a great variety of safety measures already set up on the highway A2 (Vilnius - Panevėžys), such as warning road signs... [to full text]

The problems of incidents arising in computer networks and the computer system security level evaluation are considered in the thesis. The main research objects are incidents arising in computer networks, intrusion detection systems and network scanning types. The aim of the thesis is the investigation of the incidents in the computer networks and computer system security level evaluation. The following main tasks are solved in the work: classification of attacks and numerical evaluation of the attack severity level evaluation; quantitative evaluation of the computer system security level; investigation of the dependence of the computer system performance and availability on the attacks affecting the system and defense mechanisms used in it; development of the model simulating the computer network horizontal and vertical scanning. The thesis consists of general characteristic of the research, five chapters and general conclusions. General characteristic of the thesis is dedicated to an introduction of the problem and its topicality. The aims and tasks of the work are also formulated; the used methods and novelty of solutions are described; the author‘s publications and structure of the thesis are presented. Chapter 1 covers the analysis of existing publications related to the problems of the thesis. The survey of the intrusion detection systems is presented and methods of the intrusion detection are analyzed. The currently existing techniques of the attack classification are... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos incidentų kompiuterių tinkluose ir kompiuterių sistemų saugumo lygio įvertinimo problemos. Pagrindiniai tyrimo objektai yra incidentai kompiuterių tinkluose, atakų atpažinimo sistemos ir kompiuterių tinklo žvalgos būdai. Disertacijos tikslas – incidentų kompiuterių tinkluose tyrimas ir kompiuterių sistemų saugumo lygio įvertinimas. Darbe sprendžiami šie pagrindiniai uždaviniai: atakų klasifikavimas ir jų sunkumo lygio skaitinis įvertinimas; kompiuterių sistemos saugumo lygio kiekybinis įvertinimas; kompiuterių sistemos našumo ir pasiekiamumo priklausomybės nuo sistemą veikiančių atakų ir joje naudojamų apsaugos mechanizmų tyrimas; modelio, imituojančio kompiuterių tinklo horizontalią ir vertikalią žvalgą kūrimas. Disertaciją sudaro įvadas, penki skyriai ir bendrosios išvados. Įvadiniame skyriuje nagrinėjamas problemos aktualumas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas, pristatomi autoriaus pranešimai ir publikacijos, disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame apžvelgiamos atakų atpažinimo sistemos, analizuojami atakų atpažinimo metodai. Nagrinėjami atakų klasifikavimo būdai. Didelis dėmesys skiriamas kompiuterių sistemos saugumo lygio įvertinimo metodams, kompiuterių prievadų žvalgos būdams ir žvalgos atpažinimo metodams. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir konkretizuojami disertacijos uždaviniai. Antrajame skyriuje pateikta sudaryta atakų nukreiptų į kompiuterių... [toliau žr. visą tekstą]