SANTRAUKA Šiandien slapti tyrimo metodai kaip nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai neišvengiamai turi būti taikomi kovojant su nusikalstamumu. Slapti tyrimo metodai yra labai veiksmingi renkant įrodymus siekiant atskleisti ar tirti gerai organizuotas arba labai latentiškus nusikaltimus. Šių veiksmų panaudojimas sunkiai pritaikomas ir problematiškas, tačiau pats savaime nepažeidžia žmogaus teisių. Šiame darbe pateikiama išsami nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų kaip procesinės prievartos priemonės teisinio renglamentavimo ir taikymo praktikoje analizė. Nagrinėjant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pateikiami šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Taip pat pateiktas apklausos metu gautų rezultatų vertinimas. Pagrindinės problemos susijusios su šių slaptų veiksmų reglamentavimo netobulumu, neaiškumu, taikymo tvarka bei šių veiksmų teisėtumu. Svarbiausi pasiūlymai, padaryti šio darbo metu: 1. Teisė sankcionuoti modelį ir kontroliuoti jo eigą turi priklausyti išimtinai teismui, tuo pačiu bus išspręsta daug kitų problemų. Atitinkami pakeitimai turi būti atlikti OVĮ normoje, reglamentuojačioje nusikalstamą veiką imituojantį modelį. 2. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų tikslios, konkrečios sąvokos apibrėžimo būtinumas šiuos veiksmus reglamentuojančiose normose. Turi būti... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Today such undercover investigation methods as an entrapment must be applied in the fight against crime. Undercover investigation methods are very effective in gathering evidence in order to reveal or investigate a well-organized and very latent crimes. Use of these actions is hard to apply and problematic, but does not violate the human rights itself. In this work the legal regulation and application in practice of entrapment as a procedural compulsary measure is analysed exhautively. The examination of the Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court of Lithuania and the European Court of Human Rights jurisprudence allows to present this procedural compulsary measure the criterion establishment of legitimacy, taking into account its specific nature and the human rights protection requirements. Also, the assessment of the surveys results conducted during research is presented. The main problem associated with the imperfection of undercover investigations regulation, indistinctness, application procedure and legitimacy of these actions. The main suggestions made in this work: 1. The right to authorize undercover operations and control its course must depend exclusively on the court, many other problems could be solved with that decision. Appropriate amendments should be made in The Law on operational activity legal regulation, which regulates the entrapment. 2. A precise and concrete definition of entrapments conception must be agreed on in legal regulations. More... [to full text]

Šiame magistro darbe pateikiama nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo kaip įrodinėjimo priemonės teisinio reglamentavimo bei taikymo praktikoje analizė. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Darbe aptariama nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo kaip įrodinėjimo priemonės samprata, šių veiksmų teisinė prigimtis bei esmė, pradedant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisinio reglamentavimo raida, įstatymų, reglamentuojančių šių veiksmų atlikimą, teisės normų analize bei palyginimu. Nagrinėjant teisės normų turinį bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pateikiami šios įrodinėjimo priemonės leistinumo, teisėtumo nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Analizuojami veiką imituojančių veiksmų ribų, sankcionavimo tvarkos bei taikymo pagrįstumo klausimai. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas provokacijos problemai, kuri yra pagrindinis šios įrodinėjimo priemonės teisėtumo vertinimo kriterijus teisminio nagrinėjimo metu. / This master‘s final paper gives the analysis of one of the most problematic spheres in law enforcement activity which deals with the application of the deed imitating a criminal act a measure of proof. With reference to the law, legal, notification literature, court praxis, the aspects of legal regulation and application in practice of this measure of proof are discussed upon. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The analysis discusses the conception of the application of the deed imitating a criminal act as a measure of proof, the development of legal regulation of such activities, the comparative analysis of provisions of the Criminal Proceedings Code of Republic of Lithuania and the Law on Surveillance Activities as they both regulates the application of this covert activity. A considerable attention is paid on determination of requirements of legality, validity of this measure of proof with reference to the jurisprudence of The Constitutional Court of Republic of Lithuania, Lithuania Supreme Court, The European Human Rights Court. A particular attention is paid to provocation problem, which is the main and the most problematic criterion of legality of the application of deed imitating criminal act and acknowledging the data received in the result of such conduct as evidence in the court.

SANTRAUKA Magistro darbe analizuojama asmens, duodančio parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, statuso problematika. 2007 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos baudžiamojo proceso kodekse įsigaliojo pataisa, numatanti galimybę ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (dar kitaip - specialųjį liudytoją), jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Iki to laiko Lietuvos baudžiamojo persekiojimo institucijų pareigūnų praktikoje pasitaikydavo atvejų, kada duomenų, jog nusikalstamą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo yra, tačiau šių duomenų nėra pakankamai tam, kad šiam asmeniui būtų galima surašyti pranešimą apie įtarimą. Be to, procesą vilkino asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas turėjo imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos bei asmenų, dėl kurių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti gautas kompetentingos institucijos leidimas, kai toks leidimas buvo būtinas pagal įstatymus (pvz.: Seimo narių, teisėjų ir t. t.), apklausa. Magistro darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje didelis dėmesys skiriamas specialaus liudytojo sampratai, tačiau ypatingą dėmesį skiriant teorinių ir teisinio reguliavimo problemų analizei. Atskirą magistro darbo dalį taip pat sudaro ir specialaus liudytojo statuso probleminių klausimų analizė. Praktinėje dalyje parodoma, kaip šio instituto taikymas pasireiškia baudžiamojo persekiojimo institucijų pareigūnų praktikoje, kas iki šio laiko... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The Master’s Thesis analyzes the problems of the status of person who testifies about the criminal act possibly made by the person himself/herself. The amendment of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania came into force on the 1st of September 2007. The amendment provides the possibility to interrogate as a witness (after obtaining his/her consent) the person (also called a special witness) who can possibly testify about his/her own criminal act. Theretofore, there were some cases in practice of the officials of Lithuanian institutions of prosecution that the institutions had data that particular person could have made a criminal act but data were not sufficient in order to make notice on suspicion. Furthermore, the procedure delay was caused by interrogation of persons having immunity against criminal jurisdiction under the standards of international law: Permission of competent institution should have been obtained for prosecution of such persons, when such permission was obligatory under the laws (for example members of Seimas, court judges, etc.). The Master’s Thesis consists of two parts: theoretical and practical. The theoretical part pays the considerable attention on the conception of special witness and analyzes the theoretical problems and the problems legal regulation. Analysis of the issues of status of the special witness is provided in a separate part of the Master Thesis. The practical part of the Thesis reveals how application of... [to full text]