Nusikalstamų veikų tyrimas yra sudėtinga veikla, reikalaujanti iš ją vykdančių subjektų daug pastangų. Sėkmingam tyrimui svarbu ne tik šių subjektų tinkamas pasirengimas. Nepaprastai didelę reikšmę tam turi atitinkamų metodinių rekomendacijų parengimas, kurios kuriamos atliekant kriminalistines nusikalstamų veikų ir jų tyrimo analizes bei pateikiant įvairių mokslų naujoves. Šių analizių pagrindu pateikiamos kriminalistinės nusikalstamų veikų bei nusikalstamų veikų tyrimo charakteristikos. Rašant darbą, pagrindinis dėmesys skirtas kriminalistinei nusikalstamų veikų tyrimo charakteristikai, kuri kriminalistikoje yra mažai nagrinėta ir yra pakankamai nauja sąvoka. Taip pat pateikiama bei analizuojama jos struktūra ir reikšmė nusikalstamų veikų tyrimui. Teoriniams teiginiams pagrįsti remiamasi nužudymų tyrimo praktika. Darbe pateikiamos bendrai nusikalstamoms veikoms ir konkrečiai nužudymų tyrimui būdingos pagrindinės tipinės tyrimo situacijos, tyrimo etapai, naudojamos kriminalistinės operacijos. / Criminal investigation is a complex activity requiring many efforts of those who perform it. Not only a proper preparedness of those subjects is crucial to the investigation success. Other important aspects include relevant methodological recommendations that are developed during the analyses of criminal acts and their investigation, and delivery of various scientific innovations. These studies are a basis of the characteristics of criminal offences and criminal investigations. The focus in the paper was made on the criminal characteristic of forensic investigation, which has been insufficiently examined in criminalistics and is still a relatively new concept. The work also provides an analysis of its structure, and role in the investigation of criminal cases. Theoretical claims are based on the investigative practices of murders. The paper presents the main typical investigation situations characteristic to criminal acts in general and murders in particular; stages of investigation and applicable criminal operations.

Šiame magistro baigiamajame darbe nusikalstamų veikų daugeto formų – realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių atribojimo problema nagrinėjama iš daugeto, kaip kvalifikavimo atžvilgiu jau įvertintos teisinės situacijos pozicijos. Nusikalstamų veikų daugetą atribojus nuo pavienės nusikalstamos veikos, sekantis, ir nemažiau svarbus žingsnis – teisingai nustatyti, kokią daugeto formą tarpusavyje sudaro kaltininko padarytos kelios nusikalstamos veikos. Trumpai apžvelgus tokio atribojimo praktinę reikšmę, darbe didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vyraujančių realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sampratų ir požymių analizei, jų išskyrimo pagrįstumo ir teismų sprendimų nuoseklumo vertinimui. Baigiamojoje darbo dalyje pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie galimai padėtų nubrėžti aiškesnę takoskyrą tarp idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių, taip padedant šias sutaptis atriboti vieną nuo kitos. / The master’s thesis presents thorough analysis of the problem of delimitation of forms of multiple offenses in the criminal law of Lithuania. The so called real and ideal coincidences of criminal acts are analyzed. The problem of multiple offenses prevails in many criminal cases however theoretical and practical variations on the estimation of such usually occur thus determining different judgments. The author presents the most relevant definitions of forms of multiple offenses in the theory of criminal law on the basis of analysis of concepts and attributes of real and ideal coincidence of criminal acts prevailing in Lithuanian criminal law in the historical context of regulations of the Criminal Code. On the basis of theoretical findings and consistent analysis of numerous criminal cases of different courts of Lithuania the author establishes unanimous ground for the most suitable definitions of the real and ideal coincidences of criminal acts. Such definitions that would enable law enforcement and courts in deciding cases properly are an important part of the thesis. The analysis leads to the strong opinion that after delimitation of multiple offenses from single criminal act, the next important step is to correctly determine the form of multiple offenses carried out. Various situations within court rulings are discussed with regard to proper qualification, as the establishment of the most suitable legal estimation. The first chapter of this thesis presents analysis of... [to full text]

Magistro darbo tema „Kontrabandos sudėties analizė“. Darbe nagrinėjama kontrabandos sudėtis remiantis galiojančiu LR BK. Nusikaltimas įtvirtintas LR BK skyriuje, kuriame numatoma atsakomybė už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, 199 straipsnyje. Kontrabanda, atsižvelgiant i jos dalyko specifiką, skirstoma į paprastąją ir kvalifikuotąją. Norint geriau atskleisti kontrabandos nusikaltimo sudėties požymius išnagrinėtas kontrabandos teisinis reglamentavimas – aptarta kontrabandos samprata, išanalizuoti teisės šaltiniai, kurie turėjo įtakos formuojant dabartinę kontrabandos sudėties konstrukciją. Vėliau pereinama prie svarbiausios magistro darbo dalies, kurioje visas dėmesys sutelktas į kontrabandos pagrindinės sudėties požymių analizę remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktai, bei lygiagrečiai naudojant teismų praktikos analizę. Taip pat detaliai išnagrinėjamas kontrabandos specialiojo dalyko gabenimas, kuris atitinka kvalifikuotos kontrabandos nusikaltimo sudėtį. Darbo pabaigoje nagrinėtas kontrabandos nusikaltimų ir kitų panašių nusikalstamų veikų sudėties požymių santykis, kurio pagalba buvo atskleisti kontrabandos kvalifikavimo ypatumai nusikalstamų veikų sutapčių atveju, bei kontrabandos nusikaltimo požymių atribojimu nuo kitų panašių nusikaltimų požymių. / The topic of the master’s thesis is “Analysis of the corpus delicti of Contraband”. Throughout the work, the contraband features are analyzed according to the effectual criminal code of the Republic of Lithuania. The definition of contraband is defined in the criminal code, paragraph 199, that establishes the responsibility for economical and business crime. According to the subject specificity, contraband is subdivided into main and qualified. First of all, in order to achieve the best results identifying the corpus delicti of contraband, the juridical reglamentation of this crime was examined. The author described literary meaning and content, also analyzed the juridical sources that influenced the development of legal regulation of the contraband. Further on, the main part of Thesis paper was dedicated to the detailed analysis of contraband corpus delicti – object and article, objective side, subject and subjective side. Parallel to this analysis, effectual law acts and courts‘ practices of the Republic of Lithuania were used. Next chapter was devoted to the detailed description of the contraband article - the qualifying feature of the crime. The delicate cases during the qualifying features of the contraband and other crimes concurrence were inquired in chapter four. Finally, to reveal the separation between contraband and other similar crimes corpus delicti, they were compared in the last chapter.

Tiriamoji problema Šiame darbe yra tiriama nusikalstamų veikų daugeto instituto problematika. Nusikalstamų veikų daugetas kaip baudžiamosios teisės institutas pasižymi tuo, kad savyje apjungia tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemas. Su nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemomis yra susiduriama tada, kai yra sprendžiami pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto klausimai. Konstatavus nusikalstamų veikų daugeto egzistavimą, yra būtina pereiti prie kitos problemos sprendimo – baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto formos. Taigi vieningai teismų praktikai formuoti yra būtini vienodi ir aiškūs nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai. Apibrėžus nusikalstamų veikų daugeto formas, yra būtina nustatyti ir jų įtaką asmens, padariusio nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei. Žinoma, pagrindinė įtaka baudžiamajai atsakomybei pasireiškia per bausmių bendrinimo taisykles, tačiau reikia nepamiršti ir kitų aktualių klausimų (tokių kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir t.t.), kurių sprendimas vienaip ar kitaip priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto buvimo. Ne gana to, kartais tenka... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of another problem—the individualisation of criminal liability. The individualisation of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the... [to full text]

Pirmojoje šio magistrinio darbo dalyje pateikta nusikalstamų veikų aukų ir nukentėjusiojo sąvokos skirtumai. Antrojoje darbo dalyje identifikuoti plačiausiai visuomenėje paplitę nusikalstamų veikų aukų stereotipai ir pateikta šių stereotipų istorinė bei doktrininė apžvalga, taip pat jų sąvokos, reikšmės bei pasekmių nusikalstamų veikų aukoms analizė. Trečiojoje- išnagrinėta nusikaltstamų veikų aukų teisinė padėtis apžvelgiant tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius nusikaltimų aukų apsaugą, atlikta teisinės padėties statuso analizė istoriniu, lyginamuoju aspektu, akcentuojant kompensacijų nusikaltimo aukoms problemą. Ketvirtojoje magistrinio darbo dalyje pateikti atkuriamojo teisingumo modelio integravimo į Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės sistemą būtinybė bei privalumai sprendžiant darbe analizuotas nusikalstamų veikų aukų problemas. / The Master‘s Thesis consists of four major parts. The first part introduces the description of crime victim. It includes the description of crime victim, analysis of the rapport between the crime victim and casualty. The second part includes the analysis of factors impacting people to believe various myths and stereotypes about the victims of crime and their negative influence on understanding the victimization is analyzed. The third part includes the analysis of legal status of crime victims, complex domestic and international analysis of legislation, tackling the problems of compensation. The fourth part is about restorative justice and its positive influence on solving some of the problems crime victims have to endure.

Šiame darbe analizuojamos neviešų tyrimo veiksmų, Lietuvoje vadinamų operatyviniais, teisėtumo problemos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad slaptų tyrimo veiksmų naudojimas pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nes būtent dėl jų neviešo pobūdžio tokie tyrimo veiksmai yra efektyvūs, tačiau naudojant neviešus tyrimo veiksmus svarbiausias valstybės uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų lygiaverčių teisinių vertybių: visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių apsaugos. Tam, kad neviešų tyrimo veiksmų naudojimas netaptų nekontroliuojamu valstybės institucijų slapto asmenų sekimo įrankiu, valstybės įpareigotos savo nacionalinius įstatymus suderinti su EŽTT praktikoje suformuotais neviešų tyrimo veiksmų reglamentavimo bei naudojimo reikalavimais. Šiame darbe Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nagrinėjamas atitikimo EŽTT reikalavimams aspektu, taip pat aptariamas operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso santykis, kadangi dalis neviešų tyrimo veiksmų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Aptariamos esminės tokiu reglamentavimu keliamos praktinės problemos. Nagrinėjama, ar OVĮ įtvirtintos atskirų operatyvinių veiksmų naudojimo sąlygos užtikrina tokią asmens teisių apsaugą, kokios reikalauja EŽTT jurisprudencija. Analizuojant įstatymus bei teismų praktiką, identifikuojami esminiai Lietuvoje egzistuojančio operatyvinių veiksmų reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this research the problem of the legitimacy of the non-public actions of investigation which in Lithuania refers to “operational actions” is analyzed. The European Court of Human Rights recognizes that the use of non-public actions of investigation itself does not violate the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms because of its non-public nature, these actions of investigation are effective, yet the most important task for the state in the use of non-public actions of investigation is to maintain a balance between the two equivalent legal values: the protection of society from criminal acts and protection of human rights. Whereas the use of non-public actions of investigation would not become uncontrolled secret surveillance tool of the state institutions, the states are obliged to coordinate its national laws with the requirements on regulation and use of non-public actions of investigation, that are formulated by the practice of ECHR. In this paper, the Law of the Republic of Lithuania on operational activities is analyzed in respect to the accordance to the requirements of ECHR. Also the relation between the operational activities and the the criminal proceedings is discussed because the elements of non-public actions of investigation is included into the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The substantial problems of practice of these regulations are disputed. The research concerns with... [to full text]