Valstybė kovoje su įvairių rūšių ir formų nusikalstamumu taiko neviešo pobūdžio veiksmus, iš jų ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą. Neviešo pobūdžio veiksmai būtini įgyvendinant šalių baudžiamąją politiką, bet yra neišvengiamai susiję su žmogaus teisių ir laisvių apribojimais ar kitokiais jų suvaržymais. Imituodami nusikalstamą veiką, teisėsaugos institucijų pareigūnai privalo elgtis išimtinai preciziškai, vadovautis jiems suteikta kompetencija ir neperžengti leistino elgesio ribų. Provokacija jų veikloje pripažįstama kaip absoliučiai draudžiamas veiksmas. Ji suprantama, kaip atskirų teisėsaugos institucijų pareigūnų arba su jais bendradarbiaujančių fizinių asmenų neteisėta veikla. Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys privalo būti vertintinas kaip neteisėtas ir peržengiantis leistinas veikimo ribas. Provokacijos esmė teismų praktikoje dažniausiai siejama su aktyvia teisėsaugos institucijų pareigūnų ar jų pasitelktų fizinių asmenų veikla. Vis dėlto, galbūt galima provokuoti ir asmens visiškai neskatinant daryti teisei priešingą veiką, nesant aktyvią provokaciją liudijančių požymių? Galbūt konstatuoti provokaciją galima ir kai dėl ilgalaikio teisėsaugos institucijų pareigūnų pasyvių veiksmų tęstinumo, turinčio esminę įtaką asmens apsisprendimui, sudaroma situacija, sukeliamomis pasekmėmis prilygstanti asmens provokavimui? Ši situacija galėtų būti laikoma pasyviąja, netiesiogine provokacija. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The state in dealing with different types and forms of crime, its most dangerous variants use a variety of non-public actions. Used secret actions and measures for their implementation must have the legitimacy, appropriateness, reasonableness, proportionality, public and secret coordination principles and the need to apply them. Secret research activities are necessary for implementation of criminal policy, they are seen as a means to achieve the objectives of the criminal process, but they are inevitably associated with limitations of human rights and freedom. In the current Lithuanian Republic Law on criminal intelligence and Lithuanian Republic Code of Criminal Procedure in the fight against crime, law enforcement officials investigate the possibility of disclosing its identity and the application of criminal simulation. Evaluating the two laws governed as offense simulation criminal intelligence collection method, it is reasonable to state that in this way there are made better facilitates for detection and investigation of the most serious or very complex and well–organized crime. Officers of law enforcement, carrying non-public nature actions, their offense and the simulation must deal exclusively with precision, follow the competence given to them and lie within the boundaries between permissible and prohibited actions. The required authorization of the criminal simulation, the prohibition to incite and provoke people and simulating actions in foreseen actions in... [to full text]

<p>U ovom radu testirane su pretpostavke Op&scaron;teg modela agresije o činiocima koji utiču na javljanje agresivnog pona&scaron;anja. Osnovni cilj istraživanja bio je ispitivanje efekata osobina ličnosti i nivoa situacione provokacije na agresivno pona&scaron;anje. Pri tome, ispitivao se i njihov efekat na pristrasnosti u pažnji i emocionalno stanje, koji predstavljaju važne činioce u oblikovanju agresije. Na uzorku od 226 studenata primenjeni su inventar ličnosti HEXACO&ndash;PI&ndash;R i upitnik agresivnosti BODH. Nekoliko nedelja nakon popunjavanja upitnika, ispitanici su učestovali u takmičarskim zadacima brzine reakcije s ciljem indukcije i merenja agresivnog pona&scaron;anja. Ispitanici su slučajnim redosledom bili raspoređeni u jedan od četiri uslova manipulacije koji odgovaraju različitim nivoima situacione provokacije. Nakon uče&scaron;ća u takmičarskim zadacima, ispitanici su popunjavali upitnik stanja afekta, pa su potom učestovali u emocionalnom Strupovom zadatku. U tom zadatku merene su pristrasnosti u pažnji na agresivne, prijatne i neutralne stimuluse. Rezultati pokazuju da uslovi manipulacije nisu ostvarili efekat na agresiju, ali jesu na promenu u agresivnom pona&scaron;anju tokom uče&scaron;ča u zadacima u okviru visokoprovokativnog i niskoprovokativnog uslova. Agresija u visokoprovokativnom uslovu se povećavala kako procedura odmiče, a u niskoprovokativnom uslovu se smanjivala. Od osobina ličnosti, po&scaron;tenje (HEXACO) i osvetoljubivost (BODH) ostvarili su dosledne efekte na agresiju, nezavisno od uslova. Efekti emocionalnosti, savesnosti i otvorenosti, kao i dimenzije agresivnosti &ndash; hostilnost, zavisili su od uslova provokacije ili dužine izloženosti provokaciji. U slučaju efekata na pristrasnosti u pažnji, rezultati su pokazali da se po&scaron;tenje povezuje s pristrasnostima prema agresivnim sadržajima, nezavisno od uslova. Savesnost i osvetoljubivost se takođe mogu povezati s pristrasnostima u pažnji, ali njihovi efekti na određene sadržaje pristrasnosti zavise od nivoa provokacije. Iako je stanje besa bilo povi&scaron;eno u visokoprovokativnom uslovu, u tom uslovu ono nije ostvarilo značajan medijatorski efekat u odnosu između osobina ličnosti i agresije, kao ni u odnosu između osobina ličnosti i pristrasnosti u pažnji, &scaron;to nije u skladu s Op&scaron;tim modelom agresije. Rezultati ukazuju na značaj interaktivnog pristupa prilikom ispitivanja člinilaca koji doprinose ispoljavanju agresije.</p>

Šiame darbe analizuojamos neviešų tyrimo veiksmų, Lietuvoje vadinamų operatyviniais, teisėtumo problemos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad slaptų tyrimo veiksmų naudojimas pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nes būtent dėl jų neviešo pobūdžio tokie tyrimo veiksmai yra efektyvūs, tačiau naudojant neviešus tyrimo veiksmus svarbiausias valstybės uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų lygiaverčių teisinių vertybių: visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių apsaugos. Tam, kad neviešų tyrimo veiksmų naudojimas netaptų nekontroliuojamu valstybės institucijų slapto asmenų sekimo įrankiu, valstybės įpareigotos savo nacionalinius įstatymus suderinti su EŽTT praktikoje suformuotais neviešų tyrimo veiksmų reglamentavimo bei naudojimo reikalavimais. Šiame darbe Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nagrinėjamas atitikimo EŽTT reikalavimams aspektu, taip pat aptariamas operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso santykis, kadangi dalis neviešų tyrimo veiksmų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Aptariamos esminės tokiu reglamentavimu keliamos praktinės problemos. Nagrinėjama, ar OVĮ įtvirtintos atskirų operatyvinių veiksmų naudojimo sąlygos užtikrina tokią asmens teisių apsaugą, kokios reikalauja EŽTT jurisprudencija. Analizuojant įstatymus bei teismų praktiką, identifikuojami esminiai Lietuvoje egzistuojančio operatyvinių veiksmų reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this research the problem of the legitimacy of the non-public actions of investigation which in Lithuania refers to “operational actions” is analyzed. The European Court of Human Rights recognizes that the use of non-public actions of investigation itself does not violate the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms because of its non-public nature, these actions of investigation are effective, yet the most important task for the state in the use of non-public actions of investigation is to maintain a balance between the two equivalent legal values: the protection of society from criminal acts and protection of human rights. Whereas the use of non-public actions of investigation would not become uncontrolled secret surveillance tool of the state institutions, the states are obliged to coordinate its national laws with the requirements on regulation and use of non-public actions of investigation, that are formulated by the practice of ECHR. In this paper, the Law of the Republic of Lithuania on operational activities is analyzed in respect to the accordance to the requirements of ECHR. Also the relation between the operational activities and the the criminal proceedings is discussed because the elements of non-public actions of investigation is included into the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The substantial problems of practice of these regulations are disputed. The research concerns with... [to full text]