Šiame darbe nagrinėjama teisės šaltinio sąvoka, jos „daugiareikšmiškumas“, baudžiamojo proceso teisės šaltinio ir teisės šakos sampratos teisės teorijos ir baudžiamojo proceso teisės vadovėliuose. Pateikiama Operatyvinės veiklos įstatymo priskyrimo teisės šakai problematika. Siekiant išsiaiškinti Operatyvinės veiklos įstatymo vietą teisės sistemoje, nagrinėjama šio įstatymo paskirtis. Aiškinantis, kokius visuomeninius santykius jis reguliuoja, analizuojama operatyvinės veiklos sąvoka. Operatyvinės veiklos įstatymas priskiriamas baudžiamojo proceso teisės šaltinių grupei, todėl darbe tiriamas Operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo santykis. Nagrinėjami Operatyvinės veiklos įstatyme numatyti žmogaus teises ribojantys operatyviniai veiksmai, jų uždaviniai, taikymo pagrindai, sąlygos ir naudojimo apimtys. Atskleidžiamos operatyvinės veiklos, ikiteisminio tyrimo, žvalgybos paskirties sampratos, šių veiklų objektai. Pateikiamos Operatyvinės veiklos įstatymo tobulinimo galimybės. Vis daugiau abejonių iškyla dėl informacijos (duomenų), gautos ne pagal Baudžiamąjį proceso kodeksą, įrodomosios vertės. Todėl darbe nagrinėjamos informacijos gautos slaptais metodais panaudojimo galimybės, taikymo ribos, tokios informacijos įrodomoji galia, šių metodų santykis su konstitucinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Analizuojamas Baudžiamojo proceso kodekso 154, 158, 159, 160 straipsniuose nustatytų procesinių prievartos priemonių santykis su operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintais... [toliau žr. visą tekstą] / This work considers the definition of law concept, its “polysemy”, conceptions of criminal procedure and law branch in the law theory and in law handbooks of criminal procedure. The topic of an attribution of the Law on Operational Activities to a law branch is being presented. For the purpose to clear out the place of the Law on Operational Activities in the law system, the purpose of this law is being researched, clearing out what kind of social relationships it controls, the concept of operational activity is being analyzed. The Law on Operational Activities is being assigned to the group of sources of criminal procedure, therefore the relation of Operational Activity with pre-trial investigation is being analyzed in this work. The operational actions that due to the Law on Operational Activities restrict human rights, their tasks, fundamental applications, conditions and extent of use are being studied. The concepts of operational activity, pre-trial investigation, and purpose of intelligence and objective of these activities are being revealed. Possibilities of development of the Law on Operational Activities are given. Uncertainty on the proving power of the information (data) received not in accordance to the Code of Criminal Procedure is increasing. Therefore the possibilities of appliance of information received by confidential methods, bounds of its appliance, the proving power of such information, the relation of such methods with constitutional human rights and... [to full text]

Teisėsaugos institucijos kovoje su organizuotu nusikalstamumu sėkmingai gali kovoti tik pasitelkdamos efektyvias priemones – tokias kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą. Ši priemonė apibrėžiama kaip formaliai nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų, kurie yra sankcionuoti teismo arba Generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinio prokuroro pavaduotojo, atlikimas turint tikslą išaiškinti planuojamą, pradėtą ar padarytą nusikalstamą veiką. Magistrinio darbo tikslas yra išnagrinėti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo teisinį reglamentavimą ir galimybes panaudoti gautus šių veiksmų atlikimo metu duomenis įrodinėjimo procese. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų analizė išryškino pagrindines problemines sritis naudojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. EŽTT suformuota pozicija remiasi Texeira de Castro prieš Portugaliją byla ir išryškina pagrindinius principus, kurie legalizuoja nusikalstamos veikos imitavimo metu gautus duomenis: 1. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai yra naudojami įtariamojo asmens, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas, atžvilgiu; 2. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai yra pasyvūs. Nusikalstamos veikos iniciatorius yra pats įtariamasis; 3. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo sankcionavimas yra teismo kompetencijoje. Užsienio valstybių nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo teisinio reglamentavimo analizė parodė, kad duomenys gauti atliekant... [toliau žr. visą tekstą] / „EXECUTION OF CRIMINAL ACT SIMULATING ACTIONS IN AVERMENT PROCESS“ Police and other law enforcement structures to struggle against organized crime have very powerful tool named as execution of criminal act simulating actions. This legal proceeding is definable as actions by the nature are very similar to crime actions that are authorized by court or general prosecutor or deputy general prosecutor and have the purpose to solve the crime. The purpose of this master’s degree study is to reveal a legal framework of executing of criminal act simulating actions and possibilities to use results gained during this action in averment process. The studies of European Human Rights Court’s, Lithuania Constitutional Court’s and Lithuania Supreme Court’s cases showed up the main problems of usage of criminal act simulating actions. The European Human Rights Court position is based on Texeira de Castro case and exposes the main principles of legality: Usage of criminal act simulating actions could be only against person who is suspected and there is a procedural proceeding against him; Usage of criminal act simulating actions has to be passive. Initiator to commit a crime has to be suspected person; Authorization to use criminal act simulating actions should be the Court privilege. Studies of foreign legal framework of usage of criminal act simulating actions disclosure that results discovered during above mentioned procedures could not be used as direct evidence in averment process. Only... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos neviešų tyrimo veiksmų, Lietuvoje vadinamų operatyviniais, teisėtumo problemos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad slaptų tyrimo veiksmų naudojimas pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nes būtent dėl jų neviešo pobūdžio tokie tyrimo veiksmai yra efektyvūs, tačiau naudojant neviešus tyrimo veiksmus svarbiausias valstybės uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų lygiaverčių teisinių vertybių: visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių apsaugos. Tam, kad neviešų tyrimo veiksmų naudojimas netaptų nekontroliuojamu valstybės institucijų slapto asmenų sekimo įrankiu, valstybės įpareigotos savo nacionalinius įstatymus suderinti su EŽTT praktikoje suformuotais neviešų tyrimo veiksmų reglamentavimo bei naudojimo reikalavimais. Šiame darbe Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nagrinėjamas atitikimo EŽTT reikalavimams aspektu, taip pat aptariamas operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso santykis, kadangi dalis neviešų tyrimo veiksmų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Aptariamos esminės tokiu reglamentavimu keliamos praktinės problemos. Nagrinėjama, ar OVĮ įtvirtintos atskirų operatyvinių veiksmų naudojimo sąlygos užtikrina tokią asmens teisių apsaugą, kokios reikalauja EŽTT jurisprudencija. Analizuojant įstatymus bei teismų praktiką, identifikuojami esminiai Lietuvoje egzistuojančio operatyvinių veiksmų reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this research the problem of the legitimacy of the non-public actions of investigation which in Lithuania refers to “operational actions” is analyzed. The European Court of Human Rights recognizes that the use of non-public actions of investigation itself does not violate the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms because of its non-public nature, these actions of investigation are effective, yet the most important task for the state in the use of non-public actions of investigation is to maintain a balance between the two equivalent legal values: the protection of society from criminal acts and protection of human rights. Whereas the use of non-public actions of investigation would not become uncontrolled secret surveillance tool of the state institutions, the states are obliged to coordinate its national laws with the requirements on regulation and use of non-public actions of investigation, that are formulated by the practice of ECHR. In this paper, the Law of the Republic of Lithuania on operational activities is analyzed in respect to the accordance to the requirements of ECHR. Also the relation between the operational activities and the the criminal proceedings is discussed because the elements of non-public actions of investigation is included into the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The substantial problems of practice of these regulations are disputed. The research concerns with... [to full text]