Valstybė kovoje su įvairių rūšių ir formų nusikalstamumu taiko neviešo pobūdžio veiksmus, iš jų ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą. Neviešo pobūdžio veiksmai būtini įgyvendinant šalių baudžiamąją politiką, bet yra neišvengiamai susiję su žmogaus teisių ir laisvių apribojimais ar kitokiais jų suvaržymais. Imituodami nusikalstamą veiką, teisėsaugos institucijų pareigūnai privalo elgtis išimtinai preciziškai, vadovautis jiems suteikta kompetencija ir neperžengti leistino elgesio ribų. Provokacija jų veikloje pripažįstama kaip absoliučiai draudžiamas veiksmas. Ji suprantama, kaip atskirų teisėsaugos institucijų pareigūnų arba su jais bendradarbiaujančių fizinių asmenų neteisėta veikla. Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys privalo būti vertintinas kaip neteisėtas ir peržengiantis leistinas veikimo ribas. Provokacijos esmė teismų praktikoje dažniausiai siejama su aktyvia teisėsaugos institucijų pareigūnų ar jų pasitelktų fizinių asmenų veikla. Vis dėlto, galbūt galima provokuoti ir asmens visiškai neskatinant daryti teisei priešingą veiką, nesant aktyvią provokaciją liudijančių požymių? Galbūt konstatuoti provokaciją galima ir kai dėl ilgalaikio teisėsaugos institucijų pareigūnų pasyvių veiksmų tęstinumo, turinčio esminę įtaką asmens apsisprendimui, sudaroma situacija, sukeliamomis pasekmėmis prilygstanti asmens provokavimui? Ši situacija galėtų būti laikoma pasyviąja, netiesiogine provokacija. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The state in dealing with different types and forms of crime, its most dangerous variants use a variety of non-public actions. Used secret actions and measures for their implementation must have the legitimacy, appropriateness, reasonableness, proportionality, public and secret coordination principles and the need to apply them. Secret research activities are necessary for implementation of criminal policy, they are seen as a means to achieve the objectives of the criminal process, but they are inevitably associated with limitations of human rights and freedom. In the current Lithuanian Republic Law on criminal intelligence and Lithuanian Republic Code of Criminal Procedure in the fight against crime, law enforcement officials investigate the possibility of disclosing its identity and the application of criminal simulation. Evaluating the two laws governed as offense simulation criminal intelligence collection method, it is reasonable to state that in this way there are made better facilitates for detection and investigation of the most serious or very complex and well–organized crime. Officers of law enforcement, carrying non-public nature actions, their offense and the simulation must deal exclusively with precision, follow the competence given to them and lie within the boundaries between permissible and prohibited actions. The required authorization of the criminal simulation, the prohibition to incite and provoke people and simulating actions in foreseen actions in... [to full text]