Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas viešųjų programų ir projektų valdymo procesas įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje. Siekiant išsiaiškinti jaunimo politikos programų ir projektų valdymo aspektus efektyvumo kontekste, analizuojama viešųjų programų ir projektų sisteminė samprata, teoriniai programinio valdymo, „naujosios viešosios vadybos“ principai ir jų taikymas jaunimo politikos formavime, nagrinėjama teisinė bazė, reglamentuojanti jaunimo politikos viešųjų programų ir projektų formavimą ir įgyvendinimą, apibūdinamos organizacinės struktūros, formuojančios ir įgyvendinančios viešąsias programas ir projektus jaunimo politikos aspektu, išsiaiškinami jaunimo politikos programų ir projektų vertinimo sistemos privalumai ir trūkumai, atskleidžiama jaunimo politikos formavimo perspektyva ES kontekste, tiriama ekspertų, dirbančių su jaunimo politikos programomis ir projektais, nuomonė. Iš dalies patvirtinta autoriaus suformuluota hipotezė, kad viešųjų programų ir projektų valdymas įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje atitinka programinio valdymo ir „naujosios viešosios vadybos“ principus, nes programos yra skaidomos į projektus, sudaromi programiniai planai, bei programinis biudžetas. Tačiau pasigendama programinių tikslų aiškumo ir uždavinių konkretumo, mažai reglamentuojama atskaitomybė, funkcinės organizacijos neskatina valdymo lankstumo, vis dar finansuojamos išlaidos programoms, o ne rezultatai. / The final study of Master‘s analyses the management of public programmes and projects‘ while implementing the Youth Policy in Lithuania. On purpose to clarify the programmes and projects‘ management efficiency, this study discusses the main aspects of programmes, projects, programming management theoretical conceptions, the principles of „new public management“ and their importance in formation of the Youth Policy. Moreover, it analyses legal formation and implementation acts of public programmes and projects‘ of the Youth Policy. This study describes organizational structures, formation and implementation aspects of public programmes and projects of the Youth Policy, clarifies the advantages and disadvantages of evaluation system and developes the perspective of the Youth Policy formation in the EU context. In conclusion, the author‘s formed hypothesis is partly approved and the management of public programmes and projects‘ while implementing the Youth Policy in Lithuania satisfies programming and “new public management” principles: programmes are divided into projects, making programming plans and forming program budget. On the other hand, there aren‘t any clear and emphesised programmes‘ purposes and goals. Furthermore, there is no regulated accountability, expances but not results are financed.