Return to search

Archetipiniai įvaizdžiai A. Strindbergo sąlygiškosiose dramose ir jų pastatymuose Lietuvos teatre / Archetypical images in A. Strindberg's conventional dramas and performances of Lithuanian directors

Augustas Strindbergas (1849-1912) – švedų dramaturgas, moderniojo teatro pradininkas, pirmasis literatūroje panaudojęs siurrealistinę stilistiką. Dramaturgo domėjimasis sapnais, pasąmone, mitologija, religija, ezoterika atsispindėjo vėlyvajame kūrybos laikotarpyje parašytose sąlygiškosiose pjesėse – „Kelias į Damaską” (1898-1904), „Sapnas” (1902) ir „Šmėklų sonata“ (1907). A. Strindbergas šioje trilogijoje atvėrė kolektyvinėje pasąmonėje slypinčius herojaus ir motinos archetipus. Herojaus archetipas išreiškia žmogaus dvasios įkalinimą materialiojoje realybėje – Žemės Motinos karalystėje.
Darbe siekiama pažvelgti į tai, kaip šie archetipiniai įvaizdžiai yra atskleidžiami rašytojo sąlygiškosiose pjesėse ir pagal jas pastatytuose lietuvių režisierių darbuose. Darbe analizuojami šie spektakliai: G. Padegimo „Kelyje į Damaską” (1986, KVDT), „Šmėklų sonata” (1998, KVDT), S. Varno „Sapnas” (1994, PDT), J. Vaitkaus „Sapnas” (1995, LVADT) ir O. Koršunovo „Kelias į Damaską” (2007, KDT).
Atlikus dramų analizę, nustatyta, jog A. Strindbergo pjesėse tamsiosios Žemės Motinos archetipas perteikiamas per gyvenimo-sapno metaforą, kuomet materialioji realybė vaizduojama kaip iliuzinis, netikras, sapniškas pasaulis, sudarytas iš prieštaringų gėrio ir blogio polių. Herojaus archetipinį įvaizdį dramose įkūnija pagrindiniai veikėjai, o antraeiliai personažai dramaturgo vaizduojami kaip tam tikri skirtingi pagrindinių veikėjų vidiniai aspektai.
Ištyrinėjus spektaklius, prieita prie išvados, jog G... [toliau žr. visą tekstą] / August Strindberg (1849-1912) – Swedish playwright, the first who used surrealist stylistics in literature, the father of modern theatre. He was studying dreams, unconscious, mythology, religion, occultism, gnosticism – he used these knowledge in conventional dramas, written in his late period of his creation: To Damascus (1898-1904), A Dream Play (1902) and The Ghost Sonata (1907). In this trilogy A. Strindberg opened archetypes of collective unconscious – the mother and the hero. The archetype of hero means imprisonment of human soul in the material reality – the kingdom of Terrible Mother.
This work is dedicated to look how these These archetypal images are represented by writer and in the performances of Lithuanian directors: To Damascus (1986, KVDT) and The Ghost Sonata (1998, KVDT) of G. Padegimas, A Dream Play (1994, PDT) of S. Varnas and To Damascus (2007, KDT) of O. Koršunovas.
The results of analysis of plays showed that the archetype of Terrible Mother in A. Strindberg‘s plays is conveyed through life-dream metaphor, when the material reality portrayed as a illusory dream world, consists of the contradictory poles of good and evil. The main actors in dramas embody an archetypal image of the hero, and secondary characters are portrayed as a number of different aspects of the hero’s inner world.
Explored performances led to the conclusion, that G. Padegimas and O. Koršunovas use the spiritual journey archetype, S. Varnas and J. Vaitkus – the Terrible Mother... [to full text]

Identiferoai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110615_141948-34670
Date15 June 2011
CreatorsDementavičiūtė, Deimantė
ContributorsStaniškytė, Jurgita, Mykolaitytė, Aurelija, Vytautas Magnus University
PublisherLithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University
Source SetsLithuanian ETD submission system
LanguageLithuanian
Detected LanguageUnknown
TypeMaster thesis
Formatapplication/pdf
Sourcehttp://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110615_141948-34670
RightsUnrestricted

Page generated in 0.0021 seconds