Nuo seniausių laikų žinoma, kad nė vienas darbas negali būti atliekamas, jei nepaisomos galiojančios elgesio normos ir taisyklės. Kiekviena civilizuota valstybė priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie nustato tvarką ir drausmę darbo procese. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, iš esmės reformuota darbo teisė, naujai sureguliuoti kai kurie darbo teisės institutai, įteisintas vieningas darbo teisės kodifikuotas šaltinis, kuriame apjungtos pagrindinės Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos nuostatos. Teisingai reglamentuoti teisiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo padeda siekti gerų darbo rezultatų, kas naudinga ir darbdaviams ir darbuotojams. Darbdavio ir darbuotojo teisiniai santykiai turi būti reguliuojami užtikrinant socialinį kompromisą, nes, kaip žinoma minėtų subjektų ekonominė padėtis nėra lygiavertė (darbuotojas yra silpnesnė šalis). Todėl įstatymų leidėjų pareiga sureguliuoti drausminės atsakomybės santykius taip, kad nebūtų pažeisti teisėti darbuotojų interesai. Darbinė veikla neatskiriama nuo asmens, jos negalima realizuoti per atstovą. Darbines teises ir pareigas žmogus gali realizuoti tik pats asmeniškai. Darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, įsipareigoja paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų bei kitų teisės aktų nesilaikymas sukelia darbo drausmės pažeidimą. Kiekvieno teisei reikšmingo pažeidimo pasekmė yra... [toliau žr. visą tekstą] / It is known for a long time that there is no work which could be done regardless of standing regulations and norms of behaviour. Each civilized country passes laws and other law acts defining order and discipline in the process of work. On 1st January, 2003, Labour Code came into force, labour law was reformed, institutes of labour law were newly regulated, the unified labour law codificated source was legitimated, in which the main European Union and International Labour Organization law acts and European Social Charter regulations were united. Right reglamentations in labour relations governed by law between employers and employees help to reach good work results, that are useful to employers and employees. Legal relations between employers and employees should be regulated ensuring social compromise, because it is known that those subjects’ economical position is not equal (an employee is a weaker side). That is the reason why legislators’ duty is to regulate disciplinary amenability relations in such a way that legal interests of employees would not be broken. Work is not distinguished from a person. It can not be realized through representatives. Labour rights and duties can only be realized by a person himself. Employee making an agreement obligates to meeting employer’s engagements and work discipline. Nonobservance of inner work order rules and official regulations or other legal acts make violation of discipline. Amenability is the consequence of any significant... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20101125_190646-46595 |
| Date | 25 November 2010 |
| Creators | Baniukevič, Marjan |
| Contributors | Vėgelis, Vidmondas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20101125_190646-46595 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0022 seconds