Šis darbas analizuoja su sakralinės architektūros paveldu susijusią aktualizavimo problematiką. Paveldosaugos diskurse religinė architektūra yra neatsiejama nekilnojamojo kultūrinio paveldo dalis. Šiuo palikimu atskleidžiamos bene visos paveldo vertingumą apsprendžiančios vertės, pradedant autentiškumo ir baigiant technologine. Tyrinėjamos temos aktualumą lemia tai, jog religinis paveldas iki šiol nėra įpaveldintas, o sakralinių objektų samprata nėra reglamentuojama. Tačiau modernėjanti paveldosauga suteikia nemažai galimybių suaktualinti sakralinio palikimo aspektus. Mūsų gyvenamu laikmečiu bažnyčiose lankosi tik nedidelė visuomenės dalis ir sakralinės reikšmės objektai nebėra savaime suprantami. To priežasčių ieškome Lietuvos politinėje raidoje. Krikščionybės tradicijų tęstinumo pertrauką sąlygojo sovietinė okupacija. Dalis bažnyčių buvo uždarytos, o kita dalis egzistavo priverstinai atsisakiusios liturginės funkcijos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, svarbūs aktualizavimo momentai, kurie sakraliniam architektūros paveldui užtikrintų tinkamiausias išsaugojimo formas ir šiuos objektus paverstų “gyvais” - lankomais ir atvirais vietos visuomenei bei užsienio svečiams. Bažnytinis paveldas laikytinas reprezentatyviausiu meno sluoksniu. Todėl labai svarbu stengtis pateikti tinkamą informaciją apie Lietuvoje esančias šventoves. Populiarinimo procesuose, kurie vykdomi pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones, svarbu suderinti piligrimams bei nereliginiams lankytojams... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses problems in connection with the heritage of sacred architecture. In the discourse of heritage conservancy, religious architecture is inseparable part of immovable cultural heritage. This heritage reveals nearly all the values that define the worth of heritage: from authenticity to technology. The actuality of the studied theme lies in the fact that law has not regulated religious heritage and the conception of sacred objects. As the protection of heritage becomes more modern, it enables to make the aspects of sacred heritage more relevant. At present only small part of society goes to church and objects that symbolize sacred meaning are not taken naturally any more. Reason for this lies in the political development of Lithuania. Soviet occupation has influenced the continuation of Christianity traditions. Part of the churches has been closed, the other part existed but the liturgical function has been changed under coercion. Considering the situation, it is a matter of great relevance to ensure the most favourable forms of protection to the sacred heritage of architecture, to make these objects “alive” - visited and open to local community and foreign guests. Church heritage is the most presentable layer of art, paying no attention to the destructive influence of political events and disasters in the past. It is very important to present relevant information about the existing sanctorum. In the process of popularisation, it is very important to coordinate... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151400-69564 |
| Date | 09 July 2011 |
| Creators | Ignatavičiūtė, Laima |
| Contributors | Vaišvilaitė, Irena, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151400-69564 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds