Visais laikais žinios buvo reikalingos tam, kad atmintyje išsaugotų patirtį bei skatintų pažinimą. Nuo modernybės epochos tiesos ieškojimo tikslai kinta. Masinė medija, kaip priemonė perduoti technologijų dėka gaunamas žinias, pažangos eroje virstančias informacija, visuomenėje yra priimama taip neabejotinos tiesos šaltinis. Tačiau kaip pastebi filosofai J.-F. Lyotard‘as bei J. Baudrillard‘as, visada yra kažkas, kas reguliuoja, kuri informacija gali pasiekti vartotojus, o kokią verta nutylėti. Todėl naujuoju medijos skleidžiamos „tiesos“ kriterijumi tampa nauda, kurią apsprendžia ideologizuotos (pvz., rinkos) struktūros. Visa tai veda link kalbėjimo be „tiesos“, be „tikrovės“. Lieka tik vartotojų „tiesa“ – tik tai, ką jiems reikia žinoti.
Pati ideologijų problematika dažniausiai yra analizuojama vartojimo kultūros kontekstuose. Nes būtent per tam tikrų dalykų vartojimą yra lengviausia pasiekti norimą valstybėje vyraujančios santvarkos rezultatą. O industrijų gaminamas menas yra toji sritis, kuri vis dar sugeba pasislėpti po meno, kaip savaime vertingo, skraiste. Kintant tiesos sampratai, neliekant tiesos kaip žinių atitikimo objektyviai tikrovei, kinta ir požiūris į vertybes. Vartotojų visuomenėje savaime suprantama atrodo tai, jog tai, kas modernu, yra geriau už tai, kas nemodernu. Vertybės tampa instrumentais, padedančiais manipuliuoti žmonėmis. Tačiau tokią nuomonę formuojanti propaganda, skelbiama viešojoje erdvėje ir dėka medijos pasiekianti kiekvieną, gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge was necessary for people all the times to save experience in memory and to encourage acquisition. The purpose of knowledge changes from modern times. Mass media is the mean to pass acquired knowledge thanks to new technologies. Knowledge in advanced era becomes as information and people consider it as the source of the truth. Famous philosophers J. F. Lyotard and J. Baudrillard observe that always there is something what regulates which sort of information should reach consumers and which kind of truth shouldn’t be spoken about. The new criterion of “truth” becomes the profit which is defined by ideological (e.g. market) structure. Such understanding leads toward lie, speaking without reality. Consumers get the only “truth” - what they need to know.
The problems of ideology are usually analyzed in consumers’ cultural contexts. It is easier to reach a desired order in the country through the use of special things. The art made by industries in the sphere which manages to hide itself under the valuable art. The understanding of the truth, as objective reality, changes, the point of view changes according to the values. The community of consumers understands that things which are modern, it is better than old things. Values become as instruments helping to manipulate with people. However, this opinion is spread in a local space and reaches everybody due to mass media and this opinion can be revealed as not the truth.
It is shown how is constructing the “truth” and... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110616_114443-09502 |
| Date | 16 June 2011 |
| Creators | Sabašinskaitė, Jūratė |
| Contributors | Jonutytė, Jurga, Budriūnaitė, Agnė, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110616_114443-09502 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0026 seconds