Paskutiniais dešimtmečiais puslaidininkių fizika vaidino svarbų vaidmenį beveik kiekvienoje šiuolaikinių technologijų srityje. Šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje mūsų jau nebetenkina supantys buities ir darbo prietaisai, valdomi naudojantis elektronais. Mums reikalingas didesnis kompiuterių operatyvumas, didesnė atminties talpa, greitesnis telekomunikacinis ryšys, ir todėl reikalingos naujos technologijos bei sprendimai. Naujas žingsnis fotoninės struktūros. Žinių ir technologijų pasiekimai leidžia fotoninių sturktūrų savybes taikyti šviesos valdymui. Dabartiniame optinės fizikos tyrinėjimų etape šviesos sąveika su medžiaga labai aktuali: ji gali atrodyti universali ir invariantiška, kadangi šviesa jau kontroliuojama pasitelkus hibridinius fotoninius kristalus. Šių darinių tyrimai patrauklūs tiek fundamentaliam, tiek taikomajam mokslui. Į opalą infiltravę skystąjį kristalą, gauname hibridinį fotoninį kristalą. Jo optines savybes galima keisti priklausomai nuo infiltruotos medžiagos lūžio rodiklio. Fotoniniai kristalai, reikia tikėtis, bus taikomi ateities fotoniniuose įrenginiuose, telekomunikacijoje. Su šia sritimi siejamos tokios pat ar net didesnės viltys, kokios buvo siejamos su prieš 50 metų išrastu puslaidininkiniu tranzistoriumi, pakeitusiu techniką ir davusiu impulsą naujoms mokslo kryptims.
Teoriškai fotoninių kristalų egzistavimą nepriklausomai vienas nuo kito 1987 metais pirmieji aprašė E.Jablonovičius ir S. Johnas. Tačiau prireikė dar dešimt metų, kol buvo... [toliau žr. visą tekstą] / We live in the rapidly developing technological world. However, fields of communication, computer memory, and data processing require considerable improvements. The speed of data transportation is acceptable but capacity is low. There is a growing need for new technologies that rapidly detect and treat diseases at an early stage or even pre-stage. When we get accustomed to the advance, we demand more compact, energy-efficient, rapidly-responding and environmentally-safe technologies. During the last century this problem was solved by switching to transportation of electronic data, which connected people around the world. This approach had changed our lives, but about twenty years ago this technology reached its limits, while need for an even higher transportation capacity increases. Now we need faster computers and other state-of-the-art technological solutions: electrons are too slow and we have to use photons.
Over the last decade, the steady progress regarding ability to fabricate hybrid photonic nanostructures led to a rich variety of different one-, two-, and three-dimensional dielectric/organic and/or metallic periodic structures. They demonstrate qualitatively new and fascinating linear-optical, nonlinear-optical, and quantum-optical features which provide an unprecedented control of light propagation and light-matter interaction. Photonic-based technology, coupled with nanotechnology, can meet many of these challenges.
In this work fabrication of hybrid photonic... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_181352-25546 |
| Date | 24 September 2008 |
| Creators | Rastenienė , Loreta |
| Contributors | Gaigalas, Gediminas, Vasiljev, Piotr, Audzijonis, Algirdas, Dementjev, Aleksandr, Brazis, Romuald, Vaišnoras, Rimantas, Gulbinas, Vidmantas, Jukna, Artūras, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_181352-25546 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0018 seconds