Magistro darbo objektas – žiniasklaidos socialinė paskirtis. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią socialinę paskirtį masinės komunikacijos auditorija priskiria pasitikėjimo mažėjimą išgyvenančiai žiniasklaidai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti galimus žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo būdus įvairiose teorinėse prieigose; ištirti žiniasklaidos paskirties sampratą auditorijos požiūriu; nustatyti pasitikėjimo žiniasklaida poveikį žiniasklaidos paskirties sampratai. Teorinėje darbo dalyje aptariamos įvairios žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo galimybės. Analizuojant funkcionalistinį žiniasklaidos paskirties modelį (H. Lasswel, C Wright) paaiškėja, jog žiniasklaida atlieka keturias pagrindines (informavimo, koreliacijos, kultūrinio tęstinumo ir pramogos) funkcijas, kurios užtikrina žiniasklaidos kaip socialinės sistemos stabilumą palaikančios institucijos vaidmenį. Aptariant funkcionalistinės prieigos kritiką prieinama prie išvados, jog šis žiniasklaidos paskirties interpretavimo būdas negali atsakyti į klausimą, kaip auditorija suvokia žiniasklaidos paskirtį, taip pat stokoja lankstumo skirtingų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Atsakymų ieškoma naudos ir atlygio teorijoje (D. McQuail), kurioje žiniasklaidos paskirtį apibrėžia auditorijos nariai. Aptarus pastarąją teoriją prieita prie išvados, jog žiniasklaidą auditorija naudoja kaip įrankį socialiniam statusui ar narystei grupėje palaikyti. Taip pat analizuojama ir dienotvarkės sudarymo (D.M. Shaw... [toliau žr. visą tekstą] / Mass communication as a social practice could be analyzed in many different approaches. In this paper social functions of media are analyzed. The main purpose of this paper is to identify how audience perceives the social destination of media. Theoretical analysis of media functions started in the early functionalism (H.Lasswell, C. Wright) theory, where media was treated as an important structural element of a social system. These theories as well as some other theoretical perspectives including uses and gratifications theory, agenda setting function of mass media and the two-step flow model of communication are discussed in this paper. Theoretical research of media destination showed that on the one hand media covers and encourages social interaction, and on the other hand it sometimes becomes ground for interpersonal communication. Meanwhile public opinion researches indicate the reduction of trust in media institutions. In case of media, trust can be extracted basing on evaluation of such content related information aspects as: preciseness, rightness, objectivity, reliability, and telling the whole story (Tsfati, Cappella). The reduced trust in media forces us to revise some classical media theories, which were founded in the “gold age” of media trust. On the one hand mistrust in media reveals higher level of criticism in society, but on the other hand the decrease of audience satisfaction in media institutions causes the lost of one of the main media functions -... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_183250-87663 |
| Date | 25 June 2014 |
| Creators | Narkūnaitė, Vaida |
| Contributors | Gečienė, Ingrida, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_183250-87663 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0023 seconds