Šiuolaikinis švietimas remiasi kryptinga veikla, skirta mokinio įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimui, mokinio žinių ir kompetencijos plėtotei. Nors jau dešimtmetį yra vykdoma Lietuvos švietimo pertvarka, tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad nesėkmingo mokymosi lygis švietimo sistemoje yra aukštas. Pati nenoro mokytis problema tapo globaline pradėjus įgyvendinti privalomą mokymą nuo 7 iki 16 metų.
Mokymosi motyvacijos stoka glaudžiai susijusi su mokyklos nelankymu, kurso kartojimu, dėl ko kiekviena pasaulio valstybė patiria didelius nuostolius. Žmogus, „iškritęs“ iš švietimo sistemos, negali gauti įstatymų nustatyta tvarka išduoto dokumento, patvirtinančio asmens mokymosi rezultatus, todėl toks asmuo negali sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Neišsilavinusiam žmogui yra sunkiau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Iškyla tikimybė būti atstumtam, kas sąlygoja psichologines asmens problemas, socialinį ir finansinį nesaugumą. Todėl kiekvienos šalies švietimo sistemos tikslas yra siekti, kad jos visuomenės nariai būrų išsilavinę – įgytų asmens tam tikro lygio brandą liudijančią kompetenciją, žinias, įgūdžius, gebėjimus ir vertybines nuostatas. Tai sąlygoja atvirą ir demokratišką visuomenę.
Lietuvos ir užsienio autoriai pabrėžia, kad mokymosi motyvacija yra vienas svarbiausių mokymosi sėkmės komponentų. Taip pat pabrėžia vidinio poreikio mokytis svarbą. Be tokio poreikio mokytis prasmingas mokymasis neįmanomas. Dalis pedagogų ir psichologų tyrė vaikų ir paauglių mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / Motivation is a complex and dynamic phenomena. It is a psychological process, which regulates the activity of a personality and his/her relations with the environment. Motivation is closely related to the motives which influence a person’s behaviour and activity. In order to educate desirable behaviour it is necessary to eliminate negative causes.
The 4th and 5th-form pupils may be influenced by different motives, groups of motives or separate motives. Possible ways to strengthen learning motivation are expedient organization of learning process according to the pupils’ needs; formation of possibilities to establish the aims of the activities; expedient evaluation of pupils” achievements; improvement of the relationship among pupils, parents and teachers; strengthening of the internal and external learning motivation according to the pupils’ main learning motives: cognition, self-expression, future, communication, prestige and external stimuli.
To summarize the results of the survey it can be stated that learning motives of the 5th-form pupils are various. The most conspicuous are future and cognition motives, less important are prestige, self-expression and communication motives and minor motives are external stimuli. Formation of learning motives depends on various factors.
According to the survey, pupils in the 5th form face a lot of new things: pupils’ social environment changes. Learning process also changes. The 5th-form pupils take greater responsibility for the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_175247-36944 |
| Date | 24 September 2008 |
| Creators | Mickevičiūtė, Inga |
| Contributors | Žadeikaitė, Loreta, Tomaševska, Kristina, Barkauskaitė, Marija, Pečiuliauskienė, Palmira, Statauskienė, Loreta, Manelis, Eugenijus, Survutaitė, Dalia, Vaivada, Rimantas, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_175247-36944 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0022 seconds