Darbe tiriamos "naujojo teisinio pliuralizmo" ("naujųjų Viduramžių") suvokimo problemos. Jį sudaro du susiję skyriai. Pirmajame autorius aptaria minėto fenomeno sampratą, raidą ir išskiriančius bruožus. Tai deskriptyvaus pobūdžio analizė, kurioje remiamasi antropologinėmis prielaidomis, sociologinėmis įžvalgomis (ypač N.Luhmann'o sistemų teorija, J.Habermas'o diskurso teorija), taip pat istorinio, teisinio, sociologinio pobūdžio faktais. Ši darbo dalis baigiama keliomis tolesniam tyrimui reikšmingomis išvadomis. Svarbiausia iš jų: "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomenas skiriasi nuo savo pirmtakų eile bruožų; inter alia - jam spontaniškumas būdingas kur kas mažiau (F.A. von Hayek'o naudojama šio termino prasme) nei jo pirmtakui vėlyvaisiais Viduramžiais. "Naujojo teisinio pliuralizmo" išskirtiniai bruožai yra buvo didele dalimi nulemti "gyvenamojo pasaulio racionalizacijos", prasidėjusios XVIII amžiuje. Antrajai darbo daliai būdingas preskriptyvumas. Čia tiriamos teisinės argumentacijos problemos, kylančios "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeno akivaizdoje Lietuvoje. Itin daug dėmesio skiriama įstatymų leidėjo požiūrio, taip pat teisės taikymo teismuose tyrimui. Remdamasis pirmosios tyrimo dalies išvadomis, darbo autorius argumentuoja, kad tiek ankstesni, tiek šiandien vyraujantis įstatymų leidėjo ir teismų požiūris į "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeną yra ydingas. Pasiūlomas alternatyvus šio fenomeno naudojimo teisinėje argumentacijoje būdas. Jis grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discusses conceptual and legal practice-related problems that stem from the so-called phenomenon of “modern legal pluralism” (or „new legal pluralism“, „the New Middle Ages“). The paper is comprised of two interrelated chapters. In the first chapter, the author discusses the notion, evolution and distinguishing features of the above mentioned phenomenon. It is a descriptive analysis that relies on anthropological premises, sociological insights (especially N.Luhmann‘s systems theory, J.Habermas‘s discourse theory) as well as historical, legal and sociological data. This part of research leads to several conclusions. The main of them: „modern legal pluralism“ is a unique phenomenon, rather different from any of it‘s forerunners. Inter alia – it is way less spontanic (in F.A. von Hayek‘s terms) than it‘s prototype from the late Middle Ages. „New legal pluralism‘s“ specific features are highly influenced by „rationalisation of the lifeworld“ that has started in the XVIIIth century. The second part of the research is prescriptive. Here the paper continues by discussing problems of legal argumentation related to the “new legal pluralism“. Particular attention is given to the lawgiver‘s position as well as to application of non-state created rules in Lithuanian courts. While also refering to the findings of the first part of research, the paper argues that both present and previous attitudes of Lithuanian lawgiver towards the “new legal pluralism” are defective. It... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20140701_192204-79062 |
| Date | 01 July 2014 |
| Creators | Mituzas, Emanuelis |
| Contributors | Galginaitis, Juozas, Šimašius, Remigijus, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20140701_192204-79062 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds