Formuojant architektūros ir dailės ansamblį, lemiamu faktoriumi tampa vienos meno srities su kita tarpusavio santykis, priklausomai nuo to, ar jis labiau juslinis ar racionalus, hierarchinis ar ne, akcentuojantis skirtumus ar juos niveliuojantis. Šiuolaikinėje XX a. pabaigos – XXI a. pradžios architektūroje stipriai jaučiama moderniausiųjų menų ir ideologijų įtaka. Pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu. Sujungiamos menininko ir architekto idėjos, darbo eigoje leidžiančios suvokti architektūrą, kaip skirtingų menininkų derybų objektą, įprasminantį skirtingus kūrybinius pajėgumus. Architektūra įgauna konceptualią formą ir išraišką, kur ypač svarbus architektūrinės raiškos elemento vaidmuo tenka pastato eksterjerams (fasadams). Autonomiška pastato fasado (paviršiaus) traktuotė leidžia daug platesnę raiškos priemonių galimybę. Pastato apvalkalas savo funkcija supanašėja su oda ar rūbu, gyvuoja autonomiškai nuo vidaus struktūros, todėl gali būti dinamiškas, kintantis, daugiasluoksnis, bet tuo pat metu ir monumentalus.
Teorinį darbą sudaro trys dalys. Pagrindžiama šiuolaikinės architektūros pastato kaip integralaus kūrinio samprata, aptariama pagrindinė postmodernių fasadų vizualaus suaktyvinimo priemonė - stiklo sąveika su šviesa. Aptariami konkretūs plokščių architektūrinių paviršių suaktyvinimo būdai bei situacija Lietuvoje. Pateikiami objektų pavyzdžiai, apžvelgiant architektūrinių paviršių raiškos galimybes, nagrinėjami panaudojimo tikslai ir rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] / In the late XXth – XXIst century architecture strongly felt influence of conteporary arts and ideologies. where essential architectural element of role definition of the building's exterior (facade). Architecture becomes a conceptual meaning in form and expression, where an important part of the architectural expression takes architectural surfaces (facades). Building envelope (surface) in his function converge with the skin or clothing, exists independently of the internal structure, so it can be dynamic, evolving, multi-layered, but at the same time monumental. The theoretical work consists of three particural parts. Describes modern building as an integral part of architectural ensemble, discusses the main postmodern facades visual activation tool - glass interaction with light. Specifies the architectural surface activation techniques and the situation in Lithuania. Describes the architectural objects, overview of the expression capabilitys of the architectural surface. Analyzed the application of architectural glass objects in the environment trends, discusses the future prospects. The third part is devoted to analysis of the particular architectural ensemble and the glass object proposal.
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20131122_113412-27785 |
| Date | 22 November 2013 |
| Creators | Grikštaitė, Monika |
| Contributors | Aleksandravičiūtė, Aleksandra, Andriulytė, Algė, Vilnius Academy of Fine Arts |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Academy of Fine Arts |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20131122_113412-27785 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0106 seconds