1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija nustato sudėtingą ginčų, susijusių su jūrų teisės klausimais, sprendimo mechanizmą, derindama įvairius ginčų sprendimo būdus bei plačią šalių pasirinkimo laisvę: nuo tradicinių diplomatinių ginčo sprendimo metodų iki privalomojo ginčų sprendimo. Be to, Konvencija įkuria naują nuolatinę teisminę instituciją Tarptautinį jūrų teisės tribunolą. Šio darbo pirmuosiuose skyriuose bendrai aptariami ginčų sprendimo mechanizmo ypatumai, privalomosios jurisdikcijos susiformavimo prielaidos bei naujo Tribunolo atsiradimą lėmusios priežastys. Toliau nagrinėjamos su šio Tribunolo jurisdikcija susijusios problemos. Pirmiausiai analizuojant Konvencijos 287 straipsnyje numatytų privalomųjų procedūrų pasirinkimo laisvę bei pagal šį straipsnį pateiktus valstybių pareiškimus, prieinama išvada, kad Tribunolo privalomoji jurisdikcija spręsti ginčus, susijusius su Konvencijos aiškinimu ar taikymu, apskritai yra ribota. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys į valstybių pasyvumą ir valios trūkumą. Toliau nagrinėjamas Konvencijos XV dalies 1 skyriaus nuostatų, konkrečiai 281 ir 282 straipsnių, interpretavimas aktualiuose Southern Bluefin Tuna ir Mox Plant arbitražų sprendimuose, šių sprendimų skirtingas vertinimas, taip pat Europos Teisingumo Teismo Mox Plant byloje sprendimas. Be to, darbe vertinama pareiškimų pateiktų pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsnio 2 dalį įtaka. Galiausiai atkreipiamas dėmesys į Konvencijoje numatytus... [toliau žr. visą tekstą] / The 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea lays out a complex system for settlement of disputes relating to the law of the sea matters and coordinates various methods of dispute settlement: from measures traditionally known under public international law to compulsory dispute settlement. Moreover, in its dispute settlement system it establishes a new judicial institution the International Tribunal for the Law of the Sea. The foremost chapters of this paper discuss general features of this dispute settlement system, objectives which led to the adoption of compulsory jurisdiction and main reasons for establishing the new Tribunal. Further it examines problems concerning the jurisdiction of this Tribunal. Primarily analyzed the choice of procedure under Article 287 and States’ declarations made thereunder it appears that the Tribunal has very limited compulsory jurisdiction for the disputes concerning the interpretation or application of this Convention. This results from the policy of drift. Further this paper comments on the relevant cases concerning the interpretation of Articles 281 and 282, namely Southern Bluefin Tuna and Mox Plant arbitrations, also the judgement of European Court of Justice in Mox Plant. Moreover, it deals with the impact of the acceptance by all parties to a dispute of the International Court of Justice compulsory jurisdiction under Article 36, paragraph 2 of Court’s Statute. The second part of the paper discusses the Tribunal’s compulsory... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152142-85407 |
| Date | 09 July 2011 |
| Creators | Linkevičius, Justinas |
| Contributors | Isokaitė, Indrė, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20110709_152142-85407 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0021 seconds